Marianų įduboje, daugiau kaip 8000 metrų gylyje, buvo pastebėta žuvis, kuriai suteiktas žavingas Marianų gleiviažuvės (angl. Mariana snailfish, lot. Pseudoliparis swirei) vardas.

Pasak vieno iš Marianų įdubą tyrinėjusių mokslininkų Thomo Linley, šios žuvys gali gyventi ir dar giliau, rašoma independent.co.uk.

„Mūsų žiniomis, 8200 metrų buvo teorinė riba, kurioje dar gali gyventi žuvys“, – sako Niukastlo universitete (Newcastle University) dirbantis T. Linley

Marianų gleiviažuvė savo kūne turi ypatingą cheminę medžiagą, vadinamą trimethylamine N-oxide arba TMAO, kuris ir padeda joms išgyventi milžinišką spaudimą tokiose gelmėse. Minėtas TMAO yra ta medžiaga, kuri sugedusioms jūros gėrybėms suteikia nemalonų žuvies kvapą. Kuo giliau gyvena žuvis, tuo daugiau joje aptinkama šios cheminės medžiagos.
Marianų gleiviažuvės (angl. Mariana snailfish)

Nepaisant tokių atšiaurių gyvenimo sąlygų, gleiviažuvė atrodo labai trapi. Jos nepakankamai išsivysčiusį skeletą dengia popieriaus plonumo oda.

„Marianų gleiviažuvės yra kol kas giliausiai gyvenančios mums žinomos žuvys. Jos tikrai neatrodo labai atsparios, kad gyventų tokiose gelmėse, tačiau jos yra puikiai tam prisitaikiusios.
Marianų gleiviažuvės (angl. Mariana snailfish) kompiuterinės tomografijos nuotrauka

Vandenynų gelmėse mūsų laukia dar daug siurprizų. Nuostabu matyti, kad tokiose vietose, kuriose žmonėms atrodo, kad neįmanoma išgyventi, klesti ypatingos gyvybės formos“, – sakė kita tyrime dalyvavusi jūrų biologė Mackenzie Gerringer iš Vašingtono universiteto (University of Washington).

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (30)