aA
Pasvalyje esančio Žalsvojo šaltinio versmė – dvigubai ilgesnė, nei manyta. Balandį giliausią šiuo metu Lietuvoje žinomą urvą tyrinėję mūsų šalies ir Maskvos speleologai nustatė, kad jis tęsiasi 16 metrų, o dugne šakojasi į dvi viena priešais kitą išsidėsčiusias sales.
Žalsvasis šaltinis Pasvalyje (Daivos Letukaitės nuotrauka)
„Žalsvasis urvas - vienas iš lankytinų Pasvalio gamtos paveldo objektų. Buvo žinoma, kad į Lėvenį įtekantis šaltinis yra 8 metrų gylio, tačiau kas ten giliau, niekas nesidomėjo“, - DELFI sakė Lietuvos speleologų klubo „Aenigma“ vadovas Aidas Gudaitis.

Karstinių urvų tyrinėtojo nuomone, Žalsvasis šaltinis unikalus tuo, kad yra po žeme susiformavęs užvandenintas urvas, kurio ertmes išgraužęs pro jo dugną besiveržiantis vanduo.

Atradimą pavadino draugės vardu

Aleksejus Aksionovas
D.Letukaitės nuotr.

7 metrų gylio urvo-versmės skersmuo siekia 5 metrus. Besibaigiantis akmenų ir uolienų nuolaužų užvarta urvas šakojasi į dvi sales. Vieną jų balandį tyrinėjęs garsus speleologas-naras iš Maskvos Aleksejus Aksionovas pavadino Saulėtąja.

„A.Aksionovas labai tikėjo, kad Žaliajame šaltinyje tikrai bus urvas. Sakė, jeigu jį ras, pavadins savo draugės, mūsų klubo narės Saulės vardu. Kaip pavadinti antrąją salę, leido nuspręsti lietuviams. Salei davę „Aenigma“ pavadinimą po žeme įamžinome savo klubo vardą. Išvertus iš lotynų kalbos jis reiškia paslaptį, mįslę“, - pasakojo speleologas.

Žalsvasis šaltinis Pasvalyje
speleo.lt

"Aenigma" nuolaidi, nuožulniai krypsta žemyn nuo 7 iki 16 metrų gylio. Jos plotis įvairuoja nuo 5 iki 12 metrų, lubų skliautas nelygus, laiptuotas, siekiantis iki 5 metrų aukščio. Grindys padengtos nuo lubų krintančiomis uolienų nuolaužomis, luitais.

"Saulėtoji" salė, kuri tęsiasi šiaurės-šiaurės vakarų kryptimi, savo struktūra labai panaši į "Aenigmą", tačiau šiek tiek siauresnė. Jos plotis - nuo 5 iki 10 metrų, nuožulniai gilėjantis iki 15 metrų. Šiame gylyje lubos ir grindys tarsi susiglaudžia. Aiškios salių lubų ir grindų susiliejimo ribos nėra - praėjimai susiaurėja tiek, kad lieka plyšys, užverstas nuo lubų atskilusiomis nuolaužomis.

Tyrimams trukdo krintantys luitai

Aleksejus Aksionovas neria po vandeniu
D.Letukaitės nuotr.

Tolimesnius urvo tyrinėjimus speleoklubo "Aenigma" bei Maskvos speleoklubo "Sokolniki-RUDN" nariai planuoja tęsti gegužės-birželio mėnesiais.

„Išsamesnio tyrimo reikalauja abiejų salių lubų bei grindų sanglaudos. Jose realu aptikti tolimesnių praėjimų, užvandenintų erdvių. Ekspedicijoje taip pat planuojama kruopščiau ištirti abiejų salių sienas“, - sakė speleologų klubo vadovas.

Didžiausių keblumų Žalsvajame šaltinyje narams gali kilti dėl greitai susidrumsčiančio vandens. Nemaža tikimybė, jog tyrimus apsunkins ir nuo lubų skliautų krintantys luitai, itin siauri pranerimai salėse.

DELFI: Kuo speleologams įdomūs tokie objektai?

Speleologas neria  po vandeniu
D.Letukaitės nuotr.

A.Gudaitis: Speleologija - požeminė geografija, mokslo šaka, tyrinėjanti požemines ertmes. Jos yra labai įdomios, nes tik po žeme, po vandeniu arba kosmose galima atrasti kažką naujo. Speleologus traukia tokios vietos, kuriose galima daryti geografinius atradimus, nes visas pasaulis – jau ištyrinėtas.

DELFI: Ar Lietuvoje daug tokių urvų?

A.Gudaitis: Pasvalio rajone yra karstinių įgriuvų, tačiau urvų beveik nėra. Tik smegduobės. Vienas žinomas urvas yra Biržų rajone, tačiau 8 metrų gylio Karvės olos urvas gerokai apgriuvęs.

DELFI: Speleologas-naras A.Aksionovas Žalsvąjį šaltinį tyrinėjo 11 minučių. Kodėl taip trumpai?

A.Gudaitis: Todėl, kad tokiam gylyje dėl slėgio naras negali fiziškai ilgiau išbūti po vandeniu. Nardant po žeme, saugumo technika reikalauja į paviršių plaukti iškvėpavus trečdalį oro.

DELFI: Ar pasaulio speleologijos žemėlapyje yra urvų, kuriuos atrado lietuviai?

A.Gudaitis: Viename iš Krymo karstinių rajonų lietuviai yra atradę du vertikalius urvus. 1983 metais 230 metrų gylio urvą radęs speleologas Raimondas Daniūnas pavadino jį Venta, o kitą – 160 metrų gylio – Sezamu.

Balandžio 29 dieną dviems savaitėms išvykę į ekspediciją atliksime tolimesnius tų urvų tyrimus.

Dar lietuviai yra atradę 2 kilometrų ilgio urvą Abchazijoje. Pirmojo Kauno speleo-sąskrydžio vardu pavadintą urvą mums per tiriamąją ekspediciją parodė vietiniai gyventojai.

DELFI: Ko reikia, kad speleologų atradimas būtų įteisintas?

A.Gudaitis: Kiekvienas tyrinėtojas, norintis įteisinti surastą urvą, salę, ar naują požeminį praėjimą turi padaryti toponuotraukas ir apie atradimą pagarsinti tarptautinėje spaudoje.

DELFI: Kokią šalį pavadintumėte speleologų rojumi?

A.Gudaitis: Giliausi pasaulyje urvai yra Abchazijos Arabikos plokščiakalnyje. Pats giliausias siekia 2 kilometrus 80 metrų. Ši vieta geidžiamiausia dar ir dėl to, kad į teritoriją, kuri laikoma karo zona, užsieniečiai neleidžiami. Antra tokia vieta Ispanijoje.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Dirba veikiančiame ugnikalnyje, iš kurio sklinda odą ėdantys nuodai: visa tai – dėl „velnio aukso“ (8)

Tiršti dūmai uždengia dangų virš Ijeno kalno, o ore tvyro sudegusių degtukų kvapas. Iš...

Proveržis vėžio gydymo srityje: nauja technologija net ir paslėptas vėžio ląsteles išduoda imuninei sistemai (29)

Imunoterapijos ateityje gali tapti efektyviausiu vėžio gydymo būdu. Paprastai tariant,...

NASA: pirmą kartą moterų astronaučių komanda išėjo į atvirą kosmosą (10)

Penktadienį prasidėjo pirmas moterų astronaučių išėjimas į atvirą kosmosą per visą...

Užfiksavo makabrišką puotą: nugaišęs banginis tapo pagrindiniu patiekalu vandenyno gelmių gyventojams (13)

Jūra nieko nešvaisto – kai negyvas banginis paskutinį kartą nugrimzta į vandenyno dugną,...

Stulbinantis mokslininkų atradimas: rotavirusinės infekcijos galimai sukelia diabetą

Rotavirusinės infekcijos vis dar yra pakankamai dažnos. Šiuolaikinė medicina gali su jomis...

Top naujienos

Po įvykių Vokietijoje – nerimą keliančios užuominos: jau esama tokių, kurie rimtai svarsto palikti šalį (42)

Vokietijoje tebesitęsia po Halės išpuolio įsiplieskusios diskusijos apie šalyje stiprėjantį...

Jautri Lietuvos slaugytojų išpažintis: sveikatą alinantis darbas, fizinis bei psichologinis smurtas

Kaip skelbia „Sodra“, Lietuvoje slaugytojais dirba 22,3 tūkst. žmonių. Tai – viena...

Orai: savaitę užbaigsime rekordine šiluma (1)

Sekmadienį mūsų laukia dar viena labai šilta ir graži diena. Naktį vietomis tvyrojęs rūkas...

Naujų technologijų era: piršto atspaudu ar veidu atrakinami išmanieji telefonai – kiek tai saugu (62)

Šiandien jau nieko nestebina, kad pirštų atspaudu ar savo veidu galite atrakinti išmanųjį...

Sutampa net aplinkybės: Karbauskiui teko savo kailiu pabūti Pranckiečio vietoje (269)

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos ( LVŽS ) pirmininkas Ramūnas Karbauskis patekęs į...

Gaisras Alytuje: dūmai nusisuko nuo miesto Prognozuoja, kada gaisras bus užgesintas. Papildyta 21:03 (586)

DELFI žurnalistai apsilankė Alytaus apylinkėse, kur šiuo metu vargsta nuo degančių padangų...

Zelenskis negrąžins didžiausio šalies banko savininkui: gresia rimtas konfliktas su buvusiu partneriu (52)

Ukrainos prezidentas pareiškė, kad jo vyriausybė negrąžins didžiausio šalies banko...

Veryga kreipėsi į Alytaus gyventojus (134)

Alytuje jau ketvirtą parą nepavykstant užgesinti padangų perdirbimo gamykloje kilusio gaisro,...

Johnsonas įpareigotas atidėti „Brexit“: tikisi, kad ši idėja nesužavės ES (15)

Borisas Johnsonas teigė nesijaučiąs sužlugdytas, nors Jungtinės Karalystės (JK) parlamentas...

Prancūzijoje turėjo savo krautuvėlę, bet ramybės oazę atrado mažame Žemaitijos kaimelyje (29)

Trylika metų mažame miestelyje Prancūzijoje gyvenusi Lina Galminaitė Blanchot ten turėjo savo...