aA
Pasvalyje esančio Žalsvojo šaltinio versmė – dvigubai ilgesnė, nei manyta. Balandį giliausią šiuo metu Lietuvoje žinomą urvą tyrinėję mūsų šalies ir Maskvos speleologai nustatė, kad jis tęsiasi 16 metrų, o dugne šakojasi į dvi viena priešais kitą išsidėsčiusias sales.
Žalsvasis šaltinis Pasvalyje
Žalsvasis šaltinis Pasvalyje (Daivos Letukaitės nuotrauka)
„Žalsvasis urvas - vienas iš lankytinų Pasvalio gamtos paveldo objektų. Buvo žinoma, kad į Lėvenį įtekantis šaltinis yra 8 metrų gylio, tačiau kas ten giliau, niekas nesidomėjo“, - DELFI sakė Lietuvos speleologų klubo „Aenigma“ vadovas Aidas Gudaitis.

Karstinių urvų tyrinėtojo nuomone, Žalsvasis šaltinis unikalus tuo, kad yra po žeme susiformavęs užvandenintas urvas, kurio ertmes išgraužęs pro jo dugną besiveržiantis vanduo.

Atradimą pavadino draugės vardu

Aleksejus Aksionovas
D.Letukaitės nuotr.

7 metrų gylio urvo-versmės skersmuo siekia 5 metrus. Besibaigiantis akmenų ir uolienų nuolaužų užvarta urvas šakojasi į dvi sales. Vieną jų balandį tyrinėjęs garsus speleologas-naras iš Maskvos Aleksejus Aksionovas pavadino Saulėtąja.

„A.Aksionovas labai tikėjo, kad Žaliajame šaltinyje tikrai bus urvas. Sakė, jeigu jį ras, pavadins savo draugės, mūsų klubo narės Saulės vardu. Kaip pavadinti antrąją salę, leido nuspręsti lietuviams. Salei davę „Aenigma“ pavadinimą po žeme įamžinome savo klubo vardą. Išvertus iš lotynų kalbos jis reiškia paslaptį, mįslę“, - pasakojo speleologas.

Žalsvasis šaltinis Pasvalyje
speleo.lt

"Aenigma" nuolaidi, nuožulniai krypsta žemyn nuo 7 iki 16 metrų gylio. Jos plotis įvairuoja nuo 5 iki 12 metrų, lubų skliautas nelygus, laiptuotas, siekiantis iki 5 metrų aukščio. Grindys padengtos nuo lubų krintančiomis uolienų nuolaužomis, luitais.

"Saulėtoji" salė, kuri tęsiasi šiaurės-šiaurės vakarų kryptimi, savo struktūra labai panaši į "Aenigmą", tačiau šiek tiek siauresnė. Jos plotis - nuo 5 iki 10 metrų, nuožulniai gilėjantis iki 15 metrų. Šiame gylyje lubos ir grindys tarsi susiglaudžia. Aiškios salių lubų ir grindų susiliejimo ribos nėra - praėjimai susiaurėja tiek, kad lieka plyšys, užverstas nuo lubų atskilusiomis nuolaužomis.

Tyrimams trukdo krintantys luitai

Aleksejus Aksionovas neria po vandeniu
D.Letukaitės nuotr.

Tolimesnius urvo tyrinėjimus speleoklubo "Aenigma" bei Maskvos speleoklubo "Sokolniki-RUDN" nariai planuoja tęsti gegužės-birželio mėnesiais.

„Išsamesnio tyrimo reikalauja abiejų salių lubų bei grindų sanglaudos. Jose realu aptikti tolimesnių praėjimų, užvandenintų erdvių. Ekspedicijoje taip pat planuojama kruopščiau ištirti abiejų salių sienas“, - sakė speleologų klubo vadovas.

Didžiausių keblumų Žalsvajame šaltinyje narams gali kilti dėl greitai susidrumsčiančio vandens. Nemaža tikimybė, jog tyrimus apsunkins ir nuo lubų skliautų krintantys luitai, itin siauri pranerimai salėse.

DELFI: Kuo speleologams įdomūs tokie objektai?

Speleologas neria  po vandeniu
D.Letukaitės nuotr.

A.Gudaitis: Speleologija - požeminė geografija, mokslo šaka, tyrinėjanti požemines ertmes. Jos yra labai įdomios, nes tik po žeme, po vandeniu arba kosmose galima atrasti kažką naujo. Speleologus traukia tokios vietos, kuriose galima daryti geografinius atradimus, nes visas pasaulis – jau ištyrinėtas.

DELFI: Ar Lietuvoje daug tokių urvų?

A.Gudaitis: Pasvalio rajone yra karstinių įgriuvų, tačiau urvų beveik nėra. Tik smegduobės. Vienas žinomas urvas yra Biržų rajone, tačiau 8 metrų gylio Karvės olos urvas gerokai apgriuvęs.

DELFI: Speleologas-naras A.Aksionovas Žalsvąjį šaltinį tyrinėjo 11 minučių. Kodėl taip trumpai?

A.Gudaitis: Todėl, kad tokiam gylyje dėl slėgio naras negali fiziškai ilgiau išbūti po vandeniu. Nardant po žeme, saugumo technika reikalauja į paviršių plaukti iškvėpavus trečdalį oro.

DELFI: Ar pasaulio speleologijos žemėlapyje yra urvų, kuriuos atrado lietuviai?

A.Gudaitis: Viename iš Krymo karstinių rajonų lietuviai yra atradę du vertikalius urvus. 1983 metais 230 metrų gylio urvą radęs speleologas Raimondas Daniūnas pavadino jį Venta, o kitą – 160 metrų gylio – Sezamu.

Balandžio 29 dieną dviems savaitėms išvykę į ekspediciją atliksime tolimesnius tų urvų tyrimus.

Dar lietuviai yra atradę 2 kilometrų ilgio urvą Abchazijoje. Pirmojo Kauno speleo-sąskrydžio vardu pavadintą urvą mums per tiriamąją ekspediciją parodė vietiniai gyventojai.

DELFI: Ko reikia, kad speleologų atradimas būtų įteisintas?

A.Gudaitis: Kiekvienas tyrinėtojas, norintis įteisinti surastą urvą, salę, ar naują požeminį praėjimą turi padaryti toponuotraukas ir apie atradimą pagarsinti tarptautinėje spaudoje.

DELFI: Kokią šalį pavadintumėte speleologų rojumi?

A.Gudaitis: Giliausi pasaulyje urvai yra Abchazijos Arabikos plokščiakalnyje. Pats giliausias siekia 2 kilometrus 80 metrų. Ši vieta geidžiamiausia dar ir dėl to, kad į teritoriją, kuri laikoma karo zona, užsieniečiai neleidžiami. Antra tokia vieta Ispanijoje.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

JAV miškus užplūdo šokinėjantys invaziniai kirminai: jų elgesys suglumino mokslininkus (25)

Iš pažiūros jie primena paprastus sliekus . Tačiau šie kirminai gali raitytis, šokinėti ir...

Viduržemio jūroje paklydęs Wally trokšta sugrįžti į Kaliforniją (1)

Jaunas pilkasis banginis, atisidūręs Viduržemio jūroje, už dešimčių tūkstančių kilometrų...

Seniausiame atkastame kape – archeologus sukrėtęs radinys: tik žmogus taip gali pasielgti su mirusiuoju (20)

Kenijos pakrantėje esančioje oloje archeologai aptiko žmonių palaidojimą, kuriam maždaug 78...

Saulės paviršiuje – stulbinantis atradimas: mokslininkai nutraukė pusšimtį metų trukusią nežinomybę (46)

Saulės paviršiaus temperatūra siekia 5700 laipsnių. Tai tikrai labai daug, lyginant su mums...

Po gaisro Kalifornijoje miške aptiktas neįtikėtinas radinys – vienas tebesmilkstantis mamutmedis (2)

Sekvojų nacionaliniame parke Kalifornijoje , per praėjusių metų didžiulius miško gaisrus...

Top naujienos

Gydytojas infektologas įvertino vakcinų efektyvumą: vienu aspektu „Astra Zeneca“ tikrai išsiskiria (51)

Lietuvoje netyla diskusijos, ar nereikėtų ilginti intervalo tarp dviejų vakcinos nuo koronaviruso...

Aistė Žebrauskienė | D+

Neramina vis labiau vėluojantys įmonių tarpusavio atsiskaitymai: ekonomistai įspėja apie didesnes problemas

2021-ųjų pradžia Lietuvos ekonomikai buvo geresnė, nei tikėtasi, – šalies BVP augo 1 proc....

Lietingas pavasaris artėja prie pabaigos: šeštadienį sulauksime paskutinės nedidelio lietaus porcijos (2)

Šeštadienio rytą beveik visoje Lietuvoje bus sausa, drėgnesni debesys sukiosis ties vakariniais...

Buvęs imtynininkas gailisi dėl savo poelgio „Metelicoje“: jis mane „kabino“, manė, kad aš – gėjus (195)

Po incidento prie populiaraus Vilniaus naktinio klubo „ Metelica “ buvęs imtynininkas ne tik buvo...

Sukrečianti istorija apie motiną, kuri tapo žudike maniake ir kankino savo pačios šeimos narius (35)

Be to, kad smurtaudavo prieš savo podukras ir jas žemindavo, Shelly Knotek kviesdavosi į namus...

Žiniasklaida: po galimų mainų – antrasis Westermanno sugrįžimas į Kauną (60)

„Barcelona“ ir Kauno „Žalgiris“ veda derybas dėl galimo gynėjų apsikeitimo: ispanų „El...

Gabrielė Grinkaitė | D+

Apipjaustymas – populiarėjanti mada ar naudinga procedūra? Urologo nuomonė nustebins

JAV, Kanada, Pietų Afrikos Respublika, Naujoji Zelandija, Jungtinėje Karalystė, Pietų Korėja –...

Kol lietuviai stovi eilėse prie vakcinų, rusai savo „Sputniku“ skiepytis nenori net už pinigus (1000)

„Milijonas prizų“ – tokią programą nusprendė įgyvendinti Maskva, norėdama prisivilioti...

Lietuvių noras dirbti Anglijoje blėsta: nebetraukia sezoninis darbas, keičiasi kryptys (180)

Darbą užsienyje siūlančios Lietuvos kompanijos pastebi, kad nuo šių metų Europos rinkoje vyksta...