aA
Pasvalyje esančio Žalsvojo šaltinio versmė – dvigubai ilgesnė, nei manyta. Balandį giliausią šiuo metu Lietuvoje žinomą urvą tyrinėję mūsų šalies ir Maskvos speleologai nustatė, kad jis tęsiasi 16 metrų, o dugne šakojasi į dvi viena priešais kitą išsidėsčiusias sales.
Žalsvasis šaltinis Pasvalyje (Daivos Letukaitės nuotrauka)
„Žalsvasis urvas - vienas iš lankytinų Pasvalio gamtos paveldo objektų. Buvo žinoma, kad į Lėvenį įtekantis šaltinis yra 8 metrų gylio, tačiau kas ten giliau, niekas nesidomėjo“, - DELFI sakė Lietuvos speleologų klubo „Aenigma“ vadovas Aidas Gudaitis.

Karstinių urvų tyrinėtojo nuomone, Žalsvasis šaltinis unikalus tuo, kad yra po žeme susiformavęs užvandenintas urvas, kurio ertmes išgraužęs pro jo dugną besiveržiantis vanduo.

Atradimą pavadino draugės vardu

Aleksejus Aksionovas
D.Letukaitės nuotr.

7 metrų gylio urvo-versmės skersmuo siekia 5 metrus. Besibaigiantis akmenų ir uolienų nuolaužų užvarta urvas šakojasi į dvi sales. Vieną jų balandį tyrinėjęs garsus speleologas-naras iš Maskvos Aleksejus Aksionovas pavadino Saulėtąja.

„A.Aksionovas labai tikėjo, kad Žaliajame šaltinyje tikrai bus urvas. Sakė, jeigu jį ras, pavadins savo draugės, mūsų klubo narės Saulės vardu. Kaip pavadinti antrąją salę, leido nuspręsti lietuviams. Salei davę „Aenigma“ pavadinimą po žeme įamžinome savo klubo vardą. Išvertus iš lotynų kalbos jis reiškia paslaptį, mįslę“, - pasakojo speleologas.

Žalsvasis šaltinis Pasvalyje
speleo.lt

"Aenigma" nuolaidi, nuožulniai krypsta žemyn nuo 7 iki 16 metrų gylio. Jos plotis įvairuoja nuo 5 iki 12 metrų, lubų skliautas nelygus, laiptuotas, siekiantis iki 5 metrų aukščio. Grindys padengtos nuo lubų krintančiomis uolienų nuolaužomis, luitais.

"Saulėtoji" salė, kuri tęsiasi šiaurės-šiaurės vakarų kryptimi, savo struktūra labai panaši į "Aenigmą", tačiau šiek tiek siauresnė. Jos plotis - nuo 5 iki 10 metrų, nuožulniai gilėjantis iki 15 metrų. Šiame gylyje lubos ir grindys tarsi susiglaudžia. Aiškios salių lubų ir grindų susiliejimo ribos nėra - praėjimai susiaurėja tiek, kad lieka plyšys, užverstas nuo lubų atskilusiomis nuolaužomis.

Tyrimams trukdo krintantys luitai

Aleksejus Aksionovas neria po vandeniu
D.Letukaitės nuotr.

Tolimesnius urvo tyrinėjimus speleoklubo "Aenigma" bei Maskvos speleoklubo "Sokolniki-RUDN" nariai planuoja tęsti gegužės-birželio mėnesiais.

„Išsamesnio tyrimo reikalauja abiejų salių lubų bei grindų sanglaudos. Jose realu aptikti tolimesnių praėjimų, užvandenintų erdvių. Ekspedicijoje taip pat planuojama kruopščiau ištirti abiejų salių sienas“, - sakė speleologų klubo vadovas.

Didžiausių keblumų Žalsvajame šaltinyje narams gali kilti dėl greitai susidrumsčiančio vandens. Nemaža tikimybė, jog tyrimus apsunkins ir nuo lubų skliautų krintantys luitai, itin siauri pranerimai salėse.

DELFI: Kuo speleologams įdomūs tokie objektai?

Speleologas neria  po vandeniu
D.Letukaitės nuotr.

A.Gudaitis: Speleologija - požeminė geografija, mokslo šaka, tyrinėjanti požemines ertmes. Jos yra labai įdomios, nes tik po žeme, po vandeniu arba kosmose galima atrasti kažką naujo. Speleologus traukia tokios vietos, kuriose galima daryti geografinius atradimus, nes visas pasaulis – jau ištyrinėtas.

DELFI: Ar Lietuvoje daug tokių urvų?

A.Gudaitis: Pasvalio rajone yra karstinių įgriuvų, tačiau urvų beveik nėra. Tik smegduobės. Vienas žinomas urvas yra Biržų rajone, tačiau 8 metrų gylio Karvės olos urvas gerokai apgriuvęs.

DELFI: Speleologas-naras A.Aksionovas Žalsvąjį šaltinį tyrinėjo 11 minučių. Kodėl taip trumpai?

A.Gudaitis: Todėl, kad tokiam gylyje dėl slėgio naras negali fiziškai ilgiau išbūti po vandeniu. Nardant po žeme, saugumo technika reikalauja į paviršių plaukti iškvėpavus trečdalį oro.

DELFI: Ar pasaulio speleologijos žemėlapyje yra urvų, kuriuos atrado lietuviai?

A.Gudaitis: Viename iš Krymo karstinių rajonų lietuviai yra atradę du vertikalius urvus. 1983 metais 230 metrų gylio urvą radęs speleologas Raimondas Daniūnas pavadino jį Venta, o kitą – 160 metrų gylio – Sezamu.

Balandžio 29 dieną dviems savaitėms išvykę į ekspediciją atliksime tolimesnius tų urvų tyrimus.

Dar lietuviai yra atradę 2 kilometrų ilgio urvą Abchazijoje. Pirmojo Kauno speleo-sąskrydžio vardu pavadintą urvą mums per tiriamąją ekspediciją parodė vietiniai gyventojai.

DELFI: Ko reikia, kad speleologų atradimas būtų įteisintas?

A.Gudaitis: Kiekvienas tyrinėtojas, norintis įteisinti surastą urvą, salę, ar naują požeminį praėjimą turi padaryti toponuotraukas ir apie atradimą pagarsinti tarptautinėje spaudoje.

DELFI: Kokią šalį pavadintumėte speleologų rojumi?

A.Gudaitis: Giliausi pasaulyje urvai yra Abchazijos Arabikos plokščiakalnyje. Pats giliausias siekia 2 kilometrus 80 metrų. Ši vieta geidžiamiausia dar ir dėl to, kad į teritoriją, kuri laikoma karo zona, užsieniečiai neleidžiami. Antra tokia vieta Ispanijoje.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
  • 1
  • 2
  • 3
  • 4
  • 5
(0 žmonių įvertino)
0
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Mokslininkai nustatė, kaip moters organizmas kovoja su silpnais spermatozoidais (57)

Milijonams spermatozoidų tai kelio pabaiga. Mokslininkai rado įrodymų, kad moters reprodukcinis...

Ugandoje įamžintas mįslingas gyvūnas – gigantinis skujuotis (2)

Afrikoje pirmą kartą pavyko padaryti spalvotų itin reto gyvūno – gigantinio skujuočio –...

Būdai užsidirbti iš savo kūno: laukia ne tik kraujo ir spermos donorų, bet ir norinčių pagulėti lovoje (25)

Tiek Lietuvoje, tiek pasaulyje netrūksta būdų išgelbėti kieno nors gyvybę, padėti pasveikti...

Ar norėtumėte, kad uodai ir erkės išnyktų? Mokslininkai perspėja apie artėjančią katastrofą (93)

Pastaraisiais metais mokslininkai įspėja dėl kai kurių gyvūnijos atstovų nykimo. Nors atrodo,...

„Mokslo sriuba“: kodėl buvo uždaryta Ignalinos atominė elektrinė? (17)

Pirmasis Ignalinos atominės elektrinės blokas buvo sustabdytas 2004 metais. Po penkerių metų tas...

Top naujienos

Šios savaitės orai: po šilumos pliūpsnio ruoškitės permainoms (4)

Pirmadienį Lietuvos orus lems aukštesnio slėgio laukas. Lietaus tikimybė bus minimali. Tankesni...

Žmonių partija ar „dešinysis trolibanas“: trys atsinaujinusių konservatorių sėkmės ir nesėkmės (604)

Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partija teisingai daro, kad plečia...

Adomaitis – ant balto žirgo: dabar iš sirgalių jau girdėjau atsiprašymus (143)

Dar prieš mėnesį nepalankius šūksnius ir raginimus atsistatydinti iš vyriausiojo Vilniaus...

Pakako tik vieno skambučio Putinui, ir Rusijos televizija pakeitė savo pasakojimą (95)

Buvęs Italijos premjeras Matteo Renzi savo vadovavimo vyriausybei pabaigoje beviltiškai kovojo...

Pradėjęs lankyti darželį, Danielius susirgo pavojinga infekcija: dabar berniukas nejuda, nemato ir nekalba (157)

„Kaip ir kiekvienai jaunai šeimai, taip ir mūsų, kūdikio laukimas buvo neapsakomas džiaugsmas,...

Netaiklus Westermanno metimas padovanojo „Rytui“ Karaliaus Mindaugo taurę (1096)

Leo Westermannas paskutinėmis rungtynių sekundėmis meistriškai išprovokavo pražangą mesdamas...

Perspektyviausi kitų metų darbai: šviesią ateitį žada trims sritims (10)

Ieškomas skraidančių automobilių kūrėjas, įrengimų rizikos pareigūnas, proto perkėlimo į...

Suttonui nerūpi „Ryto“ džiaugsmas – bus sužavėtas tik triumfu Europos taurėje (17)

Vilniaus „Rytas“ nutraukė titulų badą ir po trejų metų pertraukos susigrąžino Karaliaus...

100 dienų iššūkis be interneto: kentėjau, kaip negaunantis išgerti alkoholikas (23)

„Pagal telefono duomenis mačiau, kad internete praleisdavau po 9 valandas per parą. Po pirmos...