Gaboras Hetyey savo gimtojoje Vengrijoje nėra joks restorano šefas. Jis priklauso vienai Budapešte įsikūrusiai organizacijai, kuri po dešimt metų trukusių tyrimų padėjo išvesti naują šamų rūšį. Ir G. Hetyey primygtinai rekomenduoja paragauti naujo patiekalo – kepto šamo.

Geriausia rūšis

Jo ne pelno siekianti organizacija koordinavo ES finansuotą projektą, kuriuo siekta parodyti žuvivaisos, dar vadinamos akvakultūra, perspektyvas. Įgyvendinant šią iniciatyvą išvesta nauja šamo rūšis gali greitai prisitaikyti prie skirtingų veisimo aplinkų, greičiau auga ir yra atsparesnė ligoms.

„Vienas iš pagrindinių projekto pasiekimų buvo naujas vokiškasis-vengriškasis hibridinis šamas, išvestas iš dviejų puikių, tačiau nesusijusių linijų“, teigė Hetyey, „Kseris“ valdantysis direktorius.
Žuvivaisa bus labai svarbi užtikrinant, kad užtektų maisto augančiam pasaulio gyventojų skaičiui, kuris dabar siekia 8 milijardus žmonių, nes vandenynai ir jūros jau dabar yra pasiekę peržvejojimo ribą. Be to, žuvis yra sveikos mitybos dalis, nes joje yra tokių maistingųjų medžiagų kaip omega-3, vitaminai ir mineralai.

Menkė

„Žuvis gaudome daug sparčiau nei jos gali daugintis“, teigė Hetyey. „Tuo pačiu metu pastoviai didėja žuvies paklausa.“

Vykdant projektą „SilGen“ buvo sukurta aukščiausios kokybės giliavandenių šamų masinio veisimo sistema. Ši iniciatyva buvo įgyvendinama 24 mėnesius iki praėjusių metų ir rėmėsi tyrimais, kuriuos 2012 m. pradėjo didžiausios žuvų veisimo ir tyrimų įmonės.

Tyrėjai pirmiausia bandė išvesti geriausią įmanomą prijaukintą paprastojo šamo versiją. Jie išskyrė žuvies genus ir pažymėjo naudingus jos bruožus, siekdami geresnių palikuonių, o vėliau sukūrė naują rūšį, kurią pavadino projekto vardu.

Pasak Hetyey, „SilGen“ šamas ne tik geriau prisitaiko, greičiau auga ir yra atsparesnis, bet ir yra naudingas aplinkai, nes jam veisti reikia mažiau cheminių medžiagų bei antibiotikų.
„SilGen“ šamai gali būti veisiami ir platinami tvariau“, teigė jis. „Sistema unikali tuo, jog veisėjui suteikia visą sprendimą – ne tik veisimo bet ir rinkodaros bei platinimo.“

Skanu ir lengva

Projekto metu dėmesys buvo skiriamas ne tik žuvų veisimo našumui, bet ir vartotojams, siekiant palengvinti šamo ruošimą namuose. Vykdant projektą parengtas gaminti paruoštos šamo filė tiekimo metodas ir planuojama šį gaminį pasiūlyti Vokietijoje, Vengrijoje bei Slovėnijoje.

„Šiuolaikinis Europos vartotojas neturi laiko ir jėgų pirkti neapdorotą žuvį, jis dažniau renkasi gaminti paruoštą file be kaulų“, teigė Hetyey.

Tyrėjai tikisi, kad ši patogi didžiuosiuose prekybos tinkluose parduodama prekė padidins šamo vartojimą Europoje ir patenkins didėjantį vietinio, tvariai pagaminto maisto poreikį.

Afrikinio šamo file

Nors šamas vartotojams palyginti nežinomas, jo balta mėsa ir tvirta struktūra gali būti patraukli alternatyva menkei, lašišai ir tunui. Hetyey teigimu, norint, kad šamas užkariautų žuvies valgytojų skrandžius, jį reikia tinkamai paruošti.

„Juodintas ar keptas šamas yra viena iš skaniausių pasaulio žuvų, tačiau tik tada, kai naudojami tinkami prieskoniai ir jis tinkamai pagaminamas“, teigė jis.

„SilGen“ kūrėjai bendradarbiauja su ūkininkais ir restoranais, kad ši žuvis būtų plačiau prieinama. Pasak Hetyey, vyksta perspektyvios derybos su žuvies gamintojais, kuriuos domina „SilGen“ technologija.

Genų raiška

Nors ieškant veisti tinkamiausios žuvies rūšies vis dar įprastai remiamasi genetika, genai gali tik iš dalies paaiškinti fizinius žuvų skirtumus.

Epigenetika, apimanti tyrimus, kaip aplinka gali pakeisti genų veikimą, gali tapti svarbia priemone siekiant tobulinti maistui vartojamos žuvies veisimą.

Kitaip nei genetiniai, dauguma epigenetinių pokyčių yra grįžtamieji ir nepakeičia DNR sekos. Tačiau jie gali aktyvuoti ar deaktyvuoti tam tikrus genus ir taip padėti gyvūnams išgyventi skirtingose aplinkose.

„Jie yra tarsi genų įjungikliai ir išjungikliai“, teigė profesorius Jorge Fernandesas, molekulinės biologijos specialistas Norvegijos „Nord“ universitete.
Fernandesas epigenetikos srityje dirbo jau daug metų, kai susidomėjo žuvų prijaukinimu. Jį sužavėjo, kaip greitai gali pasikeisti tokių būtybių kaip auksinės žuvelės išvaizda – pavyzdžiui, jų spalvos, uodegų skaičius ir kiek išsprogsta jų akys.

„Vis apie tai galvojau, net naktimis“, teigė Fernandesas. „O kartą pagalvojau, kad to negali lemti tik genetika.“

Taip prasidėjo EPIFISH projektas, kuris buvo vykdomas šešerius metus iki 2022 m. Vykdant šį Europos mokslinių tyrimų tarybos finansuotą projektą buvo tiriamas epigenetikos indėlis žuvų prijaukinimo ir selekcijos srityje, siekiant suteikti daugiau žinių veisėjams ir gamintojams.

Nilo gyventoja

Iniciatyva daugiausia dėmesio skyrė nilinei tilapijai, kuri paplitusi šiaurės Afrikoje ir yra viena iš daugiausia parduodamų veisiamų žuvų rūšių pasaulyje.

„Ji gana gerai prisitaiko prie naujų aplinkos sąlygų ir gali misti beveik viskuo, todėl yra labai sėkminga akvakultūros rūšis“, teigė Fernandesas.

Asociatyvi nuotr.

Nilinės tilapijos ūkiuose užauga daug didesnės nei gimtosiose buveinėse. Fernandesas norėjo suprasti epigenetinius pokyčius, kurie šioms žuvims leido greitai prisitaikyti ir geriau augti nelaisvėje, palyginti su laukine gamta.

Tyrinėdami epigenetinius žymeklius tyrėjai nustatė, kad veisiamų žuvų riebalų apykaitos genai yra aktyvesni nei laukinėje gamtoje, nes jos suvartoja daugiau riebalų iš pašaro. Jei žuvys suvartoja per daug riebalų, blogiausiu atveju joms gali suriebėti kepenys.

Šios žinios gali padėti gamintojams suprasti, kaip tilapijas geriausia auginti ūkio aplinkoje, o jų veisimo rezultatus padaryti tvaresnius ilguoju laikotarpiu.

Tolesni planai

EPIFISH projekto rezultatai vėliau gali būti pritaikomi kitoms žuvų rūšims.

„Atlikus daugiau tyrimų, šiuos duomenis taip pat galima panaudoti veisiant selekcines lašišų, jūrinių ešerių, karpių ir kitas svarbias veisiamas rūšis, o augimo bruožus papildyti, pvz., atsparumo ligoms bruožais“, teigė Fernandesas.

Grįžkime į jūros sienų neturinčią Vengriją: Hetyey tiki, kad „SilGen“ šamai ateityje bus patrauklūs vartotojams, su sąlyga, kad jie bus labiau platinami prekybos tinkluose ir siūlomi restoranuose.
„Manome, kad vienintelė „SilGen“ šamų nevartojimo priežastis – vartotojai jų dar neragavo“, teigė jis.

Šiame straipsnyje minėti moksliniai tyrimai buvo finansuojami ES Europos mokslinių tyrimų tarybos (EMTT). Šis straipsnis pirmą kartą buvo publikuotas ES mokslinių tyrimų ir inovacijų žurnale „Horizon“.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją