Norėdami rasti atsakymą į šį klausimą, mokslininkai ėmėsi analizuoti COVID-19 susirgusiųjų genetinius duomenis, bandydami įvardyti, ar egzistuoja ligą ir konkrečias DNR dalis siejančių ryšių. Tai leidžia teigti, jog galbūt didesnį kai kurių žmonių jautrumą COVID lemia būtent genai, skelbia theconversation.com.
Ir tai tikrai nebūtų labai netikėta. Genetiniai skirtumai atlieka lemiamą vaidmenį dėl tikimybės susirgti viena ar kita liga – pradedant ŽIV ir baigiant maliarija. Mokslininkai tai žino, nes medžioja genų variacijas; tai atlieka lygindami žmonių DNR sekas (genomus) ir tikrina, ar konkrečios variacijos sutampa su tam tikromis ligomis. Tokios analizės vadinamos viso genomo asociacijų tyrimais.
Kalbant apie COVID-19, šių tyrimų metu aptiktos dvi DNR atkarpos su mokslininkus sudominusiomis variacijomis: viena devintoje chromosomoje, o kita – trečioje.
Kraujo grupės išlieka mįslė
Atkarpa devintoje chromosomoje yra ABO geno vieta, lemianti mūsų kraujo grupę. Po pirmosios COVID-19 bangos praėjusių metų pavasarį imta tyrinėti, ar kraujo grupė yra kaip nors susijusi su žmogaus pažeidžiamumu šiai ligai. Ypač kalbėta apie pirmą ir ketvirtą kraujo grupes. Tačiau pirminiai gauti duomenys buvo prieštaringi. Nors kai kurių tyrimų rezultatai leido kalbėti apie galimą sąsają, kiti konstatavo, kad, žmogui užsikrėtus, jo kraujo grupė neturi jokio poveikio galutinėms ligos pasekmėms.
Nuo tada ėmė ryškėti kiek aiškesnė tendencija: dabar, rodos, žmonėms su antra kraujo grupe yra didesnė rizika, nei pirmos kraujo grupės savininkams. Kiek naujesni tyrimai leidžia manyti, kad pirmos kraujo grupės turėtojams mažesnė sunkios ligos formos grėsmė, o taip pat net leidžia teigti, kad ši kraujo grupė turi apsauganti poveikį. Papildomi tyrimai rodo, kad antra kraujo grupė didina infekcijos riziką (nors tokie tyrimai dar nėra kitų mokslininkų recenzuoti).
Šis konfliktas tarp senesnių ir naujesnių įrodymų veikiausiai susijęs su tuo, kad tirtas santykinai mažas atvejų skaičius. Augant tokių atvejų skaičiui, auga ir pasitikėjimas tyrimo išvadomis.
Kraujo grupė taip pat siejama ir su COVID-19 sukeltu kvėpavimo nepakankamumu. Vienas 1600 ispanų ir italų COVID-19 pacientų stebėjęs tyrimas parodė, kad žmonėms su pirma kraujo grupe yra mažesnė kvėpavimo nepakankamumo rizika, lyginant su kitomis kraujo grupėmis. O antros grupės savininkams kvėpavimo nepakankamumo tikimybė siekia 1,5 karto.
Šią išvadą patvirtina kitas mokslinis darbas, kurio metu apžvelgti septynių atskirų tyrimų rezultatai. Iš viso analizuoti beveik 3 mln. žmonių duomenys, įskaitant daugiau nei 7500 COVID-19 pacientų. Šios analizės metu nustatyta, kad asmenų, kuriems nustatyta COVID-19 liga, kraujo grupė dažniausiai buvo antra. O pirmos grupės savininkams COVID-19 infekcijos rizika buvo mažesnė. Šią išvadą vėliau patvirtino dar kitas tyrimas.
Galiausiai didelės apimties Kanadoje atliktas tyrimas parodė, kad žmonės, kurių kraujo grupė yra pirma, mažiau rizikuoja užsikrėsti. Šis skirtumas yra tik nežymiai mažesnis: pirmos grupės savininkams užsikrėtimo rizika yra 12 proc. mažesnė, lyginant su kitomis kraujo grupėmis. Taip pat šio tyrimo metu nustatyta, kad pirmos kraujo grupės savininkams yra 13 proc. mažesnė sunkios ligos formos ar mirties rizika, lyginant su kitomis kraujo grupėmis.
Tad kodėl kraujo tyrimas gali turėti įtakos COVID-19? Šio tyrimo autoriai rėmėsi tyrimais, kurie buvo atlikti 2002-2004 metais buvusio SARS protrūkio metu. Ši protrūkį taip pat sukėlė koronavirusų šeimos virusas, tai ir leido daryti preliminarią išvadą apie mažesnę riziką pirmos kraujo grupės savininkams. Anksčiau atliktų tyrimų autoriai kėlė hipotezes, kad tai susiję su antikūnais – mūsų kraujyje esančiais baltymais, padedančiais kovoti su infekcija. Greičiausiai pirmos grupės kraujyje esantys antikūnai neleidžia SARS virusui patekti į ląsteles. Tačiau tai nebuvo įrodyta.
Lygiai taip pat nebuvo įrodyta ir tai, ar kraujo grupė suteikia tam tikros apsaugos nuo COVID-19. O jeigu taip ir yra, neaišku, ar ta apsauga susijusi su antikūnais. Visgi atrodo, kad egzistuoja ryšys tarp kraujo grupės ir jautrumo ligai, tačiau šioje srityje dar būtina atlikti papildomų tyrimų.
Senovės palikimas
Vaizdas kiek aiškesnis kalbant apie trečiąją chromosomą. Anksčiau minėto viso genomo asociacijų tyrime, kuriame dalyvavo ispanų ir italų pacientai, taip pat buvo nustatyta asociacija tarp sunkios ligos formos ir variacijos nedideliame šios chromosomos regione, vadinamame 3p21.31.
Vieno iš genų šiame regione – SLC6A20 – sudėtyje yra instrukcijos, kaip sukurti baltymą, kuris sąveikauja su ACE2 – molekule, kurią virusas naudoja, kad patektų į ląstelių vidų.
Kiti čia esantys genai yra susiję su chemokinais – baltymais, siejamais su uždegimu. Turint omenyje tai, kad ACE2 ir uždegimas yra siejami su sunkia COVID-19 forma, tai gali suteikti tam tikrų atsakymų, kodėl variacijos šioje konkrečioje DNR dalyje yra siejamas su sunkesne ligos forma.
Variacija šiame regione, kuri padidina jautrumą COVID-19, veikiausiai buvo paveldėta iš neandertaliečių. Iki šiol 3p21.31 yra vienintelis genetinis regionas, glaudžiai siejamas su sunkia COVID-19 forma. Todėl tam tikros genetinės variacijos šiame regione gali būti laikomos rizikos veiksniu.
Tęsiantis pandemijai, ir toliau bus atliekama daug mokslinių tyrimų siekiant plėsti mūsų supratimą apie COVID-19 ir tai, kaip galėtume kovoti su pandemija. Tokie tyrimai turėtų suteikti ir daugiau informacijos apie tai, kaip sąveikauja mūsų genai ir koronavirusas. Taip pat gali būti atrasta ir kitų genetinių rizikos veiksnių.
