Anot A. Kulbio, tai nedažnas, bet ir ne retas voras, jį galime sutikti besimaudydami ežeruose ar pakrantėse šalia žaliuojančių augalų: „Dažnai jis primena gyvsidabrio lašą, vadinamas sidabriuku, nes turi šiek tiek sidabro spalvos. Jo kūnas yra padengtas aksominiais plaukeliais.“

Šis voras taip pat stato oro pilis – varpus, kuriuose vėliau ir gyvena, aiškina A. Kulbis: „Tai vienintelis voras, kuriam po vandeniu būtų beprasmiška regzti didelius tinklus. (...) Sausumoje jis negyvena, nes visą laiką praleidžia po vandeniu, nors kvėpuoja deguonimi. Jis iškyla į paviršių ir iš ten atsineša oro burbuliukus, perkelia juos į varpą, esantį po vandeniu, tokiu būdu ten kaupia oro atsargas.“

Kaip LRT televizijos laidoje „Laba diena, Lietuva“ pasakoja jis, vandeninis sidabriukas maitinasi smulkesniais už save gyvūnais, yra plėšrūnas ir kartais į oro burbulą atsineša smulkių vėžiagyvių, ten juos pakabina.
Vandeninis sidabriukas (Argyroneta aquatica)

„Kitaip nei kiti vorai, vandeniniai sidabriukai po dauginimosi savo patinėlių nesuėda, jie net gali ir toliau kartu gyventi viename oro varpe“, – sako A. Kulbis.

Plačiau – laidos įraše.