Trumpas atsakymas – vynui pardavinėti. Italija, kaip ir visas Europos Viduržemio jūros regionas, yra vyno kraštas. Vynas ten geriamas kasdien ir žmonės jį iš tikrųjų supranta. Tai nėra tik gėrimas – tai yra kultūros dalis. Ir taip buvo visada.
Tačiau Florencijos aukštuomenė vyno pardavimu įprastai neužsiėmė. Taip, nemažai kilmingųjų turėjo vynuogynus, tačiau patys jais nesirūpino. Jie valdė kur kas didesnius verslus. Tik XVII amžiuje jie pradėjo byrėti, nes Europos rinkas sukaustė sumišimas. Stipri ir turtinga Florencija ėmė smukti ir aukštuomenei teko ieškoti kitų pajamų šaltinių.
Vienas iš jų – vyno pardavimas. Ir ne didžiulėmis statinėmis, o po butelį ar taurę. Ne vienam kilmingam Florencijos gyventojui tai atrodė tarsi didžiulis nuosmūkis – negi rūmus paversi smukle? Taip ir atsirado vyno skylės – maži, bet gražiai dekoruoti langeliai rūmų sienose.
Prieini prie langelio, pasibeldi, nusiperki vyno ir viskas. Pardavėjas ir pirkėjas vienas kito nė nepamato. Tai – labai paprastas, bet kartu ir elegantiškai paslaptingas vyno pardavimo būdas.
Be to, rūmų savininkai tuose langeliuose kartais palikdavo ir šiek tiek maisto ar vyno neturtingiems Florencijos gyventojams. Vėlgi, tai buvo orus būdas gauti labdarą.
Nemažai vyno skylių išliko iki mūsų dienų, nors vyno pardavimas tiesiai į kliento rankas dabar yra labai garbinga profesija. Dabar tai – pramoga turistams. Ir mitų kurstymo įrankis.
Neseniai vyno skylės vėl buvo minimos internete. Teigiama, kad jos atsirado dėl maro. Tai nėra tiesa. Žmonės prastai suprato maro priežastis ir langeliai vyno pardavimui išpopuliarėjo tikrai ne dėl to.
