Paskaitos metu kartu pamėginsime rasti spragas, pro kurias „išbyra“ pinigai, ir aptarsime, kaip jas užkaišyti.
Turimus pinigus išleisti yra nesudėtinga, tačiau dažnas žmogus susiduria su problema, kaip suplanuoti išlaidas, kad jos neviršytų pajamų. Šiuo metu Lietuvoje ir visame pasaulyje daugėja žmonių, susiduriančių su finansinėmis problemomis ir pasiryžtančių bankrutuoti (t. y. „pradėti nuo nulio“), kad iš jų išsivaduotų. Dėl šios priežasties vis dažniau kalbama apie finansinį raštingumą ir jo svarbą pasauliui ir kiekvienam iš mūsų – pradedant darželinukais ir baigiant senjorais. Ypač diskusijos šia tema suaktyvėjo tuomet, kai paaiškėjo, jog ekonomika ir pajamos gali ne tik augti, bet ir mažėti.
Kita vertus, neretai kyla abejonių, ar dėmesys šiam klausimui neišaugo tik dėl dabar madingos socialinės atsakomybės ar komercinių tikslų (tokių, kaip bankų bandymas pritraukti naujų klientų); ar tikrai tokia veikla turi prasmę, juolab, kad jos rezultatų išmatuoti neįmanoma. Juk nepaisant dažnų priminimų apie taupymą bei protingą skolinimąsi, dažnas gyvena nuo algos iki algos, o pritrūkus lėšų pirkiniams, pildoma greitojo kredito paraiška ir taip patenkama į „užburtą ratą“.
Mokslininkai ir analitikai visuomenės finansinį neraštingumą laiko viena iš 2007 m. Vakarų pasaulį ištikusios finansinės krizės priežasčių, o britų istorikas ir politologas Niallas Fergusonas savo knygoje „Pinigų triumfas. Finansai pasaulio istorijoje“ teigia, kad bent jau angliškai kalbančioje pasaulio dalyje didelė visuomenės dalis apie finansus neturi net elementaraus supratimo. Jei žiūrėsim artimiau, Lietuvoje atlikti tyrimai rodo, kad nors žmonės atideda dalį pinigų santaupoms, svarbiausių pajamų ir išlaidų neplanuoja beveik pusė šeimų.
Buvusios finansų ministrės, dabar Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojos, Ingridos Šimonytės manymu, prastas žmonių finansinis raštingumas Lietuvoje yra didelė problema ypač dabar, kai žmonės ir valstybė priima svarbius sprendimus. Dar daugiau, pasiskolinę žmonės dažnai nė nežino, kiek jiems kainuoja kreditas, o tai gali lemti pakartotinius įsiskolinimus ar net prasiskolinimą. 2012 metais atliktos apklausos duomenimis, daugiau nei trečdalis apklaustųjų kartais išleidžia daugiau nei uždirba, o praradę pagrindinį pajamų šaltinį, iš savo santaupų neišgyventų ilgiau nei mėnesį.
Taigi, finansinio raštingumo stoka mums trukdo efektyviai naudotis finansinėmis paslaugomis: riboja ilgalaikio taupymo galimybes; lemia nemokumą ir atveria kelią nesąžiningoms sutarčių sąlygoms ir apgaulėms.
Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, jog tai, kas buvo pasakyta, aktualu tik suaugusiems, bet su panašiomis problemomis susiduria vis jaunesni žmonės. Net ir tie, kurių vienintelės pajamos – kišenpinigiai ir dovanos. Tyrimai rodo, jog dauguma iš jų naudojasi mobiliaisiais telefonais. Daugiau nei pusė yra pasinaudoję tokiomis mokamomis paslaugomis kaip balsavimas televizijos laidose, paveikslėlių ar muzikos atsisiuntimas, daugelis patys apmoka sąskaitas už mobiliojo ryšio paslaugas ir daugiau nei dešimtadalis internete apsiperka savarankiškai. O ką bekalbėti apie „realų“ pasaulį.
Todėl paskaitos metu prisiminsime ir aptarsime visame pasaulyje galiojančias universalias asmeninių finansų valdymo taisykles. Nepamirškime: kai jums trūksta žinių apie pinigus, jūs leidžiate kitiems priimti finansinius sprendimus už jus.
KTU Elektronikos rūmuose rugsėjo 13 d. – net dvi paskaitos skirtingų amžiaus grupių moksleiviams. Jurgita Stankevičienė 101 auditorijoje 13 val. aštuntų ir jaunesnių klasių moksleiviams papasakos, kur dingsta pinigai. Na, o dr. Rasa Norvaišienė 102 auditorijoje 13 val. – 9 – 12 klasių moksleiviams apie tai, kur dėti pinigus.
