Jis pastebėtas nuotraukose, darytose tyrinėjant neseniai tos galaktikos pakraštyje sprogusią supernovą. Objektas klasifikuojamas kaip ultra-šviesus rentgeno spindulių šaltinis (ULX) – tai įprastai yra dvinarė sistema, kurioje juodoji skylė arba neutroninė žvaigždė ryja medžiagą.
Tačiau ULX turėtų šviesti daug ilgiau, nei kelias savaites. Būtent tiek švietė naujasis ULX-4: jo nematyti Swift teleskopu darytoje pirmoje galaktikos nuotraukoje ir po dvidešimties dienų padarytoje Chandra teleskopo nuotraukoje, bet matyti į tarpą tarp šių stebėjimų darytose Swift ir XMM-Newton nuotraukose.
Iš šių dviejų nuotraukų nustatyta, kad ULX-4 spinduliavo beveik tiek pat mažos ir didelės energijos rentgeno spindulių – tai irgi labai retas reiškinys, nes įprastai ULX skleidžia daugiausiai mažos energijos rentgeno spindulius.
Tyrėjai pasiūlė du galimus paaiškinimus ULX-4 savybėms. Pirmoji hipotezė – tai yra juodoji skylė, prie kurios labai arti praskrido žvaigždė; juodosios skylės gravitacija pagavo dalį žvaigždės medžiagos ir sužibo labai trumpam.
Antroji hipotezė – tai tikrai yra dvinarė sistema, tačiau jos kompaktiškas objektas yra neutroninė žvaigždė, turinti labai stiprų magnetinį lauką ir labai sparčiai besisukanti. Tokiu atveju į ją krentanti kompanionės medžiaga yra numetama lauk ir spinduliuoja neryškiai. Tačiau kartais magnetinis laukas gali trumpam susilpnėti; tada medžiaga staiga pradeda pasiekti neutroninę žvaigždę ir įvyksta rentgeno žybsnis. Magnetinis laukas atsistato per kelias dienas ar savaites ir žybsnis užgęsta.
Trumpalaikiai ULX yra retas reiškinys, taigi kiekvienas toks atradimas padeda geriau suprasti, kaip elgiasi medžiaga prie ekstremalių objektų.