O kitas tyrimas liudija, kad pasakymas apie pragertas smegenis baugiai arti teisybės.

Tyrimai rodo, kad mes tebeevoliucionuojam, o naujas tyrimas, publikuotas „Nature Ecology and Evolution“ rodo, kad mums gali vystytis genas, sutrikdantis mūsų alkoholio toleravimą.

Pensilvanijos universiteto tyrėjai analizavo maždaug 2 500 žmonių iš keturiuose kontinentuose esančių 26 populiacijų duomenis, kuriuos surinko „1 000 Genomes Project“. Tada komanda išskyrė įvairiose skirtingose populiacijose pasireiškiančius specifinius bruožus, genetinius „karštuosius taškus“ – tarkime, glikoforinus koduojančio geno pokyčius, atsiradusius Afrikos ir Azijos dalyse. Kad taip atsitiktų, mutacija turėjo atsirasti nepriklausomai dviejose skirtingose populiacijose ir išlikti. Nes jeigu tai būtų buvusi viena pradinė mutacija, ji būtų turėjusi tarp dviejų kontinentų keliauti greituolio Gonzaleso greičiu.

„Šis naujas tyrimas rodo, kad atranka buvo linkusi kai kuriuos genus tarp populiacijų padaryti panašius, kad padėtų žmonėms prisitaikyti prie nesenų mūsų ekologijos pokyčių“, – „New Scientist“ sakė Johnas Hawksas iš Wisconsin-Madison universiteto.

Tyrėjai pabrėžia penkis neseno pokyčio regionus. Tai glikoforino geno adaptacija – siejama su atsparumu maliarijai – Azijoje ir Afrikoje, regionuose, kur moskitų pernešamos ligos kelia didelę grėsmę sveikatai. Europoje komanda užfiksavo pagausėjimą genų, susijusių su aminorūgšties homocisteino, kurios dideli kiekiai gali sukelti širdies ligą, skaidymu. Tuo tarpu visose penkiose tirtose Afrikos populiacijose užfiksuoti pokyčiai gene, reguliuojančiame šlapimo pūslės kanalo padėtį ir, ne Afrikos populiacijose, yra dviejų iš neandertaliečių paveldėtų genomų teigiama atranka.

Turbūt įdomiausia, kad yra pokyčiai alkoholio dehidrogenazės (ADH) genų pokyčiai, galintys pakeisti tai, kaip mes skaidome alkoholį. Dehidrogenazė yra alkoholį į acetaldehidą skaidantis fermentas. Būtent ši nuodinga cheminė medžiaga sukelia galvos skausmą ryte po audringo vakarėlio. Laimei, kūnas acetaldehidą geba gan greitai paversti kita, nenuodinga medžiaga acetatu ir po dienos ar panašiai, pasijaučiame geriau.

Tačiau evoliucija gali surasti būdą įveikti žmonijos potraukį alkoholiui, sukurdama naujus ADH variantus, kurie pakeičia mūsų atsparumą svaigalams ir kūno gebėjimą acetaldehidą versti acetatu. Iš esmės tai reiškia, kad pasijustume blogai, suvartoję ir mažą alkoholio dozę.

Kol kas šie genai aptikti tik Rytų Azijoje ir Vakarų Afrikoje, bet laikas parodys, kaip toli jie pasklis.

Daugiau prognozių kaip žmonės atrodys ir elgsis ateityje pateikiama šiame AsapSCIENCE video: