Programa, pavadinimu „Solaris“, bus skirta ištirti būsimos kosminės saulės jėgainės galimybes ir išsiaiškinti jos potencialą gaminti ir tiekti švarią energiją bei prisidėti prie planetos dekarbonizacijos. Tai, anot ESA, būtų įmanoma pasiekti bendradarbiaujant su Europos pramone – įvertinti naujos technologijos technines galimybes, naudą, įgyvendinimo ir komercines galimybes bei riziką.

Kosminės saulės energijos projektams bus uždegta žalia šviesa. NASA/ESA/Shutterstock nuotr.

Preliminariais skaičiavimais, kosminės saulės jėgainė gebėtų surinkti saulės energiją pasitelkiant milžiniškus saulės modulius geostacionarioje Žemės orbitoje, maždaug 36 000 km aukštyje, fiksuotoje orbitos vietoje Žemės atžvilgiu. Taip saulės energija būtų kaupiama be atmosferos kliūčių, o pati jėgainė veiktų efektyviau, nei Žemėje esančios saulės elektrinės. ESA teigia, kad kosmose sukaupta saulės energija būtų siunčiama į Žemę ir ten paverčiama elektra.

Programą „Solaris“ įvardijama kaip atsakas į esamą klimato kaitos krizę Žemėje. ESA teigia, kad tokia elektra būtų švari, įperkama, nuolatinė, gausi ir saugi. Sprendimas dėl Europos kosminės saulės energijos jėgainės kūrimo programos bus priimtas iki 2025 metų, teigiama pranešime.

Kosminės saulės energijos projektams bus uždegta žalia šviesa. NASA/ESA/Shutterstock nuotr.

„Kosminė saulės energija taptų reikšmingu žingsniu į priekį, siekant energetinės nepriklausomybės Europoje ir švarios, be angies dioksido išmetimo pagaminamos elektros. Du naujausi nepriklausomi tyrimai patvirtino rekomendacijas investuoti į kosminės saulės energetikos technologijas, kurios būtinos mūsų augančiai energetikos krizei spręsti“, – teigė generalinis ESA direktorius Josefas Aschbacheris.

„Esmines šio projekto dedamasias dalis jau turime, tačiau noriu aiškiai pasakyti, jog tam, kad projektas būtų sėkmingas, būtina finansuoti ir kurti naujausias technologijas“, – pridūrė J. Aschbacheris.

Kosminės saulės energijos projektams bus uždegta žalia šviesa. NASA/ESA/Shutterstock nuotr.

„Solaris“ projekto pasiūlymas bus pateiktas ESA Ministrų tarybai šių metų lapkričio mėnesį. Kol kas nėra žinoma, kiek lėšų tam bus prašoma skirti. Esminis „Solaris“ projekto tikslas yra padėti Europai iki 2050 metų pereiti prie grynojo nulinio anglies dioksido kiekio pasaulyje.

Kosminės saulės jėgainės konceptas pirmą kartą pristatytas praėjusio amžiaus septintajame dešimtmetyje. Pastaruoju metu ja labai susidomėjo kelios šalys.

Jungtinė Karalystė šių metų pradžioje pareiškė susidomėjimą kosminės saulės jėgainės sistema, o Kinija iki 2030-ųjų planuoja pirmuosius bandymus orbitoje – tai būtų žingsnis į gigavatų lygio sistemą iki 2050-ųjų.

Kosminės saulės energijos projektams bus uždegta žalia šviesa. NASA/ESA/Shutterstock nuotr.

NASA taip pat domisi kosminės saulės jėgainės tyrimais: turtingiausių JAV žmonių remiamas projektas vykdomas Pasadenoje esančiame Kalifornijos technologijų institute, kuriame kuriama įranga, skirta kosmose surinktai saulės energijai pargabenti į Žemę.

Vis dėlto, siekis gaminti švarią kosminės saulės energiją nėra lengvai įgyvendinamas – tokie projektai dėl įvairių interesų grupių susiduria su dideliais technologiniais, ekonominiais, politiniais sunkumais ir nesklandumais.

Šaltiniai:

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (7)
Pažymėti
Dalintis
Nuomonės