Surinktas miniatiūrinis procesorius atliko tokią užduotį, kuri net tipiniam kompiuteriui yra kietas riešutėlis. Šis pasiekimas – reikšmingas proveržis judant kintamo mastelio ir praktiškai pritaikomos kvantinės kompiuterijos kryptimi, rašoma portale „IFLScience“.
„Tai svarbus pasiekimas“, – teigia įmonės „Silicon Quantum Computing“ (SQC) įkūrėja Michelle Simmons.
„Tipiniai dabartiniai kompiuteriai nėra pajėgūs susidoroti net su sąlyginai nedidelių molekulių imitavimo užduotimis, kadangi galimų atomų sąveikų skaičius iš tiesų didelis. Dabar, kai SQC pavyko sukurti atominio mastelio grandyno technologiją, įmonė ir jos klientai galės konstruoti kvantinius modelius, tinkamus ištisam spektrui medžiagų, nesvarbu, ar jos būtų farmacinės formos, akumuliatoriams skirtos medžiagos, ar katalizatoriai. Iki to meto, kai sugebėsime kurti naujas, dar niekada neegzistavusias medžiagas, ilgai laukti nebeteks“, – įsitikinusi mokslininkė.
Kaip buvo rašyta žurnale „Nature“, atominio mastelio integrinio grandyno sukūrimas – net du dešimtmečius trukusių tyrimų rezultatas. Jis pagrįstas profesoriaus Richardo Feynmano suformuluotais principais. Kuriant atominio mastelio grandyną buvo panaudoti kvantiniai taškai – miniatiūriniai, vos kelių nanometrų dydžio iš silicio pagaminti puslaidininkiai. Kad pavyktų pagaminti tokio mastelio komponentus, teko pasitelkti aukščiausio lygio inžinerinius sprendimus.
Visų pirma, Naujojo Pietų Velso universitete ir įmonėje „Silicon Quantum Computing“ dirbantys mokslininkai turėjo sukurti vienodus taškus, kuriuos pavyktų sulygiuoti taip, kad jais būtų galima perduoti informaciją. Tada reikėjo pasirūpinti, kad kiekvienas taškas veiktų ir pagal konkretų energijos lygį, ir kaip stambesnio iš daugybės taškų susidedančio vieneto dalis.
Galop, reikėjo turėti omenyje, kad taškai negali būti per arti vienas kito, kitaip elektronai per juos nepraeis, taigi, kad taškai išliktų nepriklausomi vieni nuo kitų, teko sudėti juos paliekant neįtikėtinai tikslius tarpus.
Sukurtas procesorius buvo testuojamas modeliuojant organinio junginio poliacetileno kvantines būsenas. Dabartiniams kompiuteriams šiai užduočiai atlikti prireiktų labai daug laiko. Naujasis procesorius su užduotimi susidorojo ir taip pademonstravo, kam yra pajėgus.
„Neįtikėtina įrenginio precizika pateisina SQC technologinę strategiją didžiausią dėmesį teikti kokybei, o ne kiekybei. Esame išplėtoję ypač tikslias gamybos technologijas, leidžiančias atverti visai naujas erdves. Tai milžiniškas žingsnis link pagrindinio tikslo – komercinių kvantinių kompiuterių gamybos“, – nurodė M. Simmons.
Dabar mokslininkai tikisi pritaikyti įrenginį dar sudėtingesnėms, be to, šiuolaikiniams kompiuteriams neįveikiamoms užduotims. Tai būtų dar vienas postūmis praktiškai pritaikomų kvantinių kompiuterių sukūrimo kryptimi.
„SQC inžinieriai šiuo metu dirba prie technologijos, kurią būtų galima pritaikyti su pramone labiau susijusioms molekulėms, o mes, kaip įmonė, nekantraujame susirasti partnerių, turinčių specifinių modeliavimo poreikių, kuriuos galėtume patenkinti“, – sakė „Silicon Quantum Computing“ valdybos pirmininkas Stephenas Menziesas.
Šaltinis:
