aA
1944 m. pavasarį sąjungininkų pajėgos gavo sukrečiančios žvalgybinės informacijos apie protu nesuvokiamus žiaurumus, vykstančius Aušvico-Birkenau koncentracijos stovykloje, esančioje pietinėje Lenkijos dalyje. Šiandien Aušvicas žinomas kaip viena baisiausių iš visų nacių įkurtų naikinimo stovyklų.
Ėmė gvildenti vieną žiauriausių laikotarpių mūsų istorijoje: kodėl sąjungininkai nesubombardavo Aušvico
© AP / Scanpix

Du pabėgę žydų kaliniai papasakojo, kokį siaubą jiems teko patirti, ir sąjungininkai lemiamu karo momentu, kai jų kariniai ištekliai ir taip buvo riboti, turėjo priimti svarbų sprendimą, rašoma livescience.com.

Ar nusiųsti keletą lėktuvų ir subombarduoti mirties stovyklą, nepaisant didžiulės rizikos, kad žus ir kaliniai? O galbūt karinių išteklių ir potencialių nekaltų aukų kaina buvo per didelė, ypač kai pergalė Antrajame pasauliniame kare kybojo ant plauko? Naujame PBS dokumentiniame filme „Secrets of the Dead: Bombing Auschwitz“ („Mirusiųjų paslaptys: Aušvico bombardavimas“) istorikai analizuoja sąjungininkų vadų sprendimus: ar jiems vertėjo atlikti moraliai teisingą, tačiau kariniu požiūriu bevertę operaciją, ar verčiau sutelkti pajėgas ir galutinai sutriuškinti nacių karo mašiną?

Ėmė gvildenti vieną žiauriausių laikotarpių mūsų istorijoje: kodėl sąjungininkai nesubombardavo Aušvico
© RIA / Scanpix

1940 m. netoli Lenkijos Osvencimo miesto įkurta Aušvico koncentracijos stovykla iš pradžių buvo skirta Lenkijos politiniams kaliniams, tačiau karo eigoje kalinių skaičius augo geometrine progresija. Remiantis Aušvico-Birkenau memorialinio muziejaus duomenimis, 1944 m. rugpjūčio mėnesį Aušvice kalėjo maždaug 400 tūkst. žmonių – 205 tūkst. žydų ir 195 tūkst. kitų etninių grupių atstovų: lenkų, Sovietų Sąjungos karo belaisvių, rumunų... Baigiantis karui, koncentracijos stovyklos aukų skaičius siekė 1,1 mln.

1944 m. balandžio mėnesį Rudolfas Vrba ir Alfredas Wetzleris pabėgo iš Aušvico ir tapo pirmaisiais liudytojais, apibūdinusiais dujų kameras ir nacių rengiamas didžiulio masto masines žudynes. Jų išsamus pasakojimas Slovakijos žydų pogrindžio nariams, iš pradžių vadintas Vrba–Wetzlerio pranešimu, vėliau buvo išplatintas kaip „Aušvico protokolas“, nurodo PBS.

1944 m. gegužės–liepos mėnesiais pranešimo kopijos buvo nusiųstos neutraliosios Šveicarijos Karo pabėgėlių tarybai, Karo pabėgėlių tarybos būstinei Vašingtone, Kolumbijos apygardoje, ir sąjungininkų pajėgų vadams, įskaitant Jungtinių Amerikos Valstijų karo sekretoriaus pavaduotoją Johną McCloy. Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Winstonas Churchillis buvo taip sukrėstas pranešimo, kad parašė rekomendaciją subombarduoti mirties stovyklą.

Vis dėlto į Aušvicą nebuvo nusiųstas nė vienas bombonešis. Nors sąjungininkai jau buvo pradėję rengti išpuolius prieš vokiečių chemijos gamyklą „IG Farben“, kuri stovėjo vos už 6 kilometrų nuo koncentracijos stovyklos ir net naudojo jos kalinius įvairiems darbams, dėl kelių veiksnių sąjungininkai atsisakė Aušvico kaip potencialaus taikinio, aiškino Tami Davis Biddle, Karlaile, Pensilvanijos valstijoje, esančio JAV kariuomenės Karo koledžo istorijos ir nacionalinės saugumo strategijos reikalų dėstytoja.

Neaiškus rezultatas

Viena iš priežasčių yra susijusi su Antrojo pasaulinio karo metais JAV ir Jungtinėje Karalystėje plačiai paplitusiu antisemitizmu, kurį pakurstė itin veiksminga nacių propagandos kampanija, sudariusi įspūdį, kad žydai manipuliuoja sąjungininkų karo mašina, „Live Science“ sakė T. D. Biddle. „Politikai imdavo nervintis, jei pasirodydavo, jog jie specialiai stengiasi žydų labui“, – tvirtino ji.

Los Andžele esančio Amerikos žydų universiteto žydų studijų dėstytojo Michaelio Berenbaumo teigimu, nemažai aukštas pareigas ėjusių amerikiečių (tiek žydų, tiek ne žydų) tuo metu sutarė, kad, norint išsaugoti visuomenės pritarimą dalyvavimui kare, būtina sumažinti dėmesį žydų interesams. „Buvo bijoma, jog amerikiečiai mažiau rems karinius veiksmus, jeigu galvos, kad kariaujama dėl žydų“, – „Live Science“ atskleidė jis.

Taip pat nereikia pamiršti Aušvico bombardavimo tikslumo klausimo. Sąjungininkų karininkai turėjo keletą stovyklos aeronuotraukų, o „Aušvico protokole“ buvo daugiau informacijos apie pastatus, todėl bombonešiai galėjo išsirinkti taikinius, kuriuos sunaikinus aukų skaičius būtų mažesnis. Kita vertus, bombardavimai Antrojo pasaulinio karo metu nepasižymėjo dideliu tikslumu. Vadinamasis tikslusis bombardavimas, kurį galime atlikti šiandien, tais laikais buvo neįmanomas, ir atakos metu galėjo žūti daugiau kalinių, nei jų būtų buvę išgelbėta, pastebėjo T. D. Biddle.

Ėmė gvildenti vieną žiauriausių laikotarpių mūsų istorijoje: kodėl sąjungininkai nesubombardavo Aušvico
© AP / Scanpix

„Žinant tuometines technologijas, būtų reikėję numesti 220 bombų ant kiekvieno iš keturių Aušvico-Birkenau krematoriumų, norint turėti 90 proc. tikimybę, jog bent viena bomba pataikys į taikinį“, – pasakojo dėstytoja. Be to, nusprendus nusiųsti keletą bombonešių į Aušvicą, tektų juos patraukti iš fronto linijos.

„Prisimindami Antrąjį pasaulinį karą neretai galvojame, kad tikriausiai nebuvo jokių abejonių dėl sąjungininkų pergalės. Nieko panašaus“, – sakė T. D. Biddle. Laikotarpis 1944 m., kai buvo galima pulti Aušvicą, taip pat pasižymėjo intensyviausiais mūšiais Europos žemyne: sąjungininkų karinės pajėgos stengėsi judėti į rytus, neutralizuoti vokiečių raketų paleidimo sistemas ir neleisti atsikurti Vokietijos karinėms oro pajėgoms (liuftvafei).

„Kariuomenė labai gailėjo savo išteklių. 1944 m. vyko itin nuožmi kova. Viena vertus, reikėjo skirti karinės technikos ir kareivių naujam taikiniui pulti. Kita vertus, tvyrojo įsitikinimas, jog būtina bet kokia kaina nugalėti vokiečius ir dislokuoti visas pajėgas“, – kalbėjo T. D. Biddle.

Net jeigu sąjungininkai būtų subombardavę Aušvico koncentracijos stovyklą, tokia operacija nebūtų tapusi „magiška kulka“, išgelbėjusia milijonus gyvybių, įsitikinęs M. Berenbaumas. Kol jie būtų pasiruošę puolimui, didžiajai daliai Holokausto aukų niekas nebebūtų padėjęs. Tuo laikotarpiu besitraukiantys naciai spėjo uždaryti daugumą koncentracijos stovyklų, 90 proc. visų Trečiojo reicho nužudytų žmonių jau buvo negyvi.

Žinoma, negalima neigti fakto, kad subombardavus Aušvicą būtų pasiųsta aiški žinutė, jog tokio žiauraus elgesio kaltininkai neliks nenubausti. „Norėčiau, kad sąjungininkai visgi būtų subombardavę mirties stovyklą, – prisipažino M. Berenbaumas. – Norėčiau, kad galėtume pažvelgti į savo karinius dokumentus ir pasakyti, jog supratome, kaip tai buvo siaubinga, todėl nusprendėme pasielgti moraliai teisingai.“

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(39 žmonės įvertino)
2.7436

Mokslo ritmu: Oksforde mokslų daktaro laipsnį įgijęs Vyšniauskas grįžo dirbti į Lietuvą

Nauja mokslo populiarinimo laida „ Mokslo ritmu " kviečia pasinerti į nuostabų mokslo pasaulį:...

Astrofizikas Kastytis Zubovas: astrofizika – mokslas, kuriame negalima vykdyti eksperimentų (14)

Fizinių ir technologijos mokslų centre su teorinės astrofizikos mokslų daktaru Kastyčiu Zubovu...

Šaltą naktį besišvartuojančių Rusijos branduolinių ledlaužių manevrai primena šokį (3)

Du Sovietų Sąjungos laikų branduoliniai ledlaužiai „Taimyras“ ir „Vaigačas“ Arkties...

Sibire po 42 tūkst. metų „miego“ pabudo kirminai: ėmė judėti ir valgyti (100)

Ar kada nors atsibudote po ilgo miego ir jautėtės šiek tiek sutrikę, nelabai žinojote, kur esate?...

„Veneros duobutės“: kas tai ir kodėl jos ryškiausiai matomos moterų nugarose? (43)

Nugaros apačioje, šiek tiek virš sėdmenų daugelis moterų turi porą duobučių. Kadaise jos buvo...

Top naujienos

Seimo nariai atvirai sako, kad šitas darbas jiems patinka labiausiai: ką tarp sesijų iš tiesų veikia tautos išrinktieji (21)

Praėjusių metų rugsėjo 10 dieną pradėtą Seimo rudens sesiją, parlamentarai baigė sausio 14...

Susidūrimas su bankroto administratoriumi virto detektyvu: skolos suma išaugo kartais (13)

Bankrutuojant įmonei kaunietis Karolis „Delfi“ redakcijai pasakojo galimai susidūręs su vieno...

Zoologijos sodo šeimininkas pratrūko: o kas tas gyvūnų teises sugalvojo? (124)

Kol gyvūnų teisių gynėjai baisisi sąlygomis Klaipėdos zoologijos sode, jo šeimininkas...

Grybauskaitė įvertino valdžią ir derybose dalyvavusį Nausėdą (583)

Kadenciją baigusi prezidentė Dalia Grybauskaitė Knygų mugės svečiams šeštadienį pristatė dvi...

Veryga – apie koronaviruso baimę: jau buvome tokioje situacijoje, kai pritrūko vaistų (19)

Pasaulis vis dar gyvena koronaviruso baime. Nuo koronaviruso mirusių žmonių skaičius Kinijos...

Ko gero, geriausia gyvenime diena: patyčias kentęs devynmetis lydėjo Australijos regbio žvaigždes (24)

Patyčias kentęs devynerių Quadenas Baylesas tapo ryškiausia persona Australijoje, šeštadienį...

Ką reikia žinoti investuojant į mišką (17)

Lietuvoje nukritus miškų kainoms, pradėta domėtis investicijomis į nebrandžius miškus....

Ką daryti, kai stabdant ima „mušti vairą“ ar vibruoti stabdžiai? (15)

Pavasariop, ilgėjant dienoms, vis dažniau vairuotojai išsiruošia į tolimesnes keliones. Kaip tik...

Rinktinės katastrofa Belgijoje: sudegę Maskoliūno vafliai, apsisukęs prezidentas ir kolektyvinė atsakomybė specialiai Krepšinis.lt iš Monso (240)

„Vienintelis žodis – gėda. Neatsimenu, kad taip beviltiškai būtume pralaimėję. Žaidėme ne...

Ateityje vėžiu sirgs kas antras: į Lietuvą atvykęs britų onkologas pataria, kaip išvengti ligos 3 veiksmingi būdai (184)

Ateityje vėžiu sirgs kas antras žmogus, tačiau, pakeitę gyvenimo būdą, šios ligos riziką...

|Maža didelių žinių kaina