Kosmoso mokslininkė Maggie Aderin-Pocock teigia, kad per artimiausius mėnesius turėtume sulaukti dar „penkių ar šešių“ rimtų incidentų, kuomet Saulė išmeta didžiulius medžiagos kiekius.
Tokie įspėjimai pateikti dėl to, kad prasideda aktyviausia 11 metų trukmės Saulės ciklo dalis, kuriai būdingi stiprūs žybsniai – vienas tokių įvyko kovo 7 dieną.
Ekspertai svarsto, kad dėl tokių Saulės žybsnių ir jų išmestų dalelių, Žemė pasiekiančių 640 000 km/h greičiu, gali sutrikti elektros tiekimas, GPS pozicijos nustatymo paslaugos teikimas, gali kilti rimtas pavojus skrydžiams.
Iš tiesų, paskutinis žybsnis jokios žalos nepridarė, neigiamo poveikio nepajuto nei elektros, nei navigacijos, nei kompiuterių sistemos.
Pasak dr. M. Aderin-Pocock, „Kol kas nesama pranešimų apie patirtą žalą, tačiau tai tik pradžia. Saulei būdingas 11 metų trukmės aktyvumo ciklas, taigi, būna didelio aktyvumo ir mažo aktyvumo periodų. O dabar kaip tik artėjame prie didelio aktyvumo periodo. Nors pastaroji Saulės audra nebuvo žalinga, tokių audrų pasitaikys daugiau ir jos gali būti stipresnės. Tokių žybsnių metu iš Saulės paviršiaus išmetamas didelis kiekis medžiagų. Tos medžiagos kiekis savo dydžiu gali būti panašus į Žemę, bet ne toks tirštas. Medžiaga gali keliauti pačiomis įvairiausiomis kryptimis. Jei ji keliauja link Žemės, tuomet krūvį turinčios Saulės dalelės leidžia mums grožėtis šiaurės pašvaiste. Bet dėl srovės šuolio jos taip pat gali sugadinti transformatorius. Palydovai taip pat yra labai jautrūs ir gali būti sugadinti, todėl gali susilpnėti GPS imtuvų signalas. Saulė savo aktyvumo viršųnę turėtų pasiekti 2013 metų pabaigoje, - vadinasi, dar maždaug 18 mėnesių jos aktyvumas didės, o po to pradės pamažu leistis. Kosminių orų požiūriu keli metai bus atšiaurūs, bet vėliau viskas aprims“.
Paklausus kiek galėtų įvykti incidentų, ekspertė atsakė: „penki ar šeši santykinai rimti ir keletas nestiprių“ bei pridūrė, kad ne kiekvienas Saulės žybsnis bus nukreiptas į Žemę.
Londono Imperatoriškojo koledžo Kosmoso ir atmosferinės fizikos padalinio mokslinis bendradarbis dr. Jonathanas Eastwoodas sakė: „Šiuo metu Žemės magnetinis laukas bando nukreipti Saulės medžiagą aplink žemę, o Jungtinės karalystės ir kitų valstybių mokslininkai stebi padėtį, stebi, ar mūsų magnetinis skydas išlaikys“.
„Yra nemaža tikimybė, kad magnetinio lauko apsauga per artimiausią parą sutriks, todėl prasidės geomagnetinė audra“, - vakar sakė mokslininkas. Panašu, kad ši nemalonaus scenarijaus galimybė nepasitvirtino.
Pasak mokslininko, jeigu magnetinis skydas neatlaikytų, „Pasak NOAA Kosminių orų prognozavimo centro, dėl to galėtų kilti laikinų palydovinės navigacijos (GPS) ir didelio dažnio radijo signalų perdavimo sutrikimų, ypač arčiau ašigalių esančiuose regionuose, o taip pat tuose regionuose būtų galima stebėti ryškias pašvaistes“.
Surrey universiteto (Jungtinė Karalystė) Kosminio centro direktoriaus pavaduotojas dr. Craigas Underwoodas apie kovo 7 d. žybsnį sakė: „Tai yra rimčiausias kelių pastarųjų metų įvykis, tačiau ne pats stipriausias apskritai. Tokio stiprumo audrų, o galbūt net kur kas stipresnių, galime tikėtis ir ateinančiais metais, artėjant prie aktyvumo maksimumo. Panašūs įvykiai veikia tarsi signalas, kad mūsų vakarietiškas gyvenimo būdas yra visiškai priklausomas nuo kosminių technologijų ir nacionalinių elektros tinklų infrastruktūros.“
