Įspūdis toks, tarsi šie gandrai gerokai anksčiau įprasto laiko išskrenda žiemoti. Vytas Č. pastebėjo dar vieną gandrų elgsenos keistenybę. Šiam netoli Alytaus gyvenančiam vyriškiui nuo pat vaikystės įprasta per šienapjūtę matyti po pievas varlinėjančius gausius būrius gandrų.
Mielas ir lengvai paaiškinamas vaizdelis - taip paukščiai ieško maisto lizduose tupintiems gandriukams ir sau. Bet išvydus tokį reiškinį vasaros pradžioje, kaip kad nutiko šiemet, nieko gera, jo nuomone, laukti iš gamtos neverta.
Apie gandrus, neva pranašaujančius blogus, nederlingus metus, pasakojo ir kiti Dzūkijos gyventojai. Lietuvoje nuo seno iš kartos į kartą perduodami senolių pasakojimai, kad jei gandrai mėto vaikus iš lizdų - lauk badmečio. Liaudies išmintis byloja, kad paukščiams instinktai pakužda, jog nebepajėgs išmaitinti jauniklių,- štai todėl jie ir atsikrato "nereikalingų snapų".
Antai Vaisodžių kaimo gyventojos Diavos A. sodyboje sukrautame gandralizdyje išsirito trys gandriukai. Iš pradžių tėvai augino visus vaikus, o paskui kažkodėl vieną išstūmė iš lizdo. Panašių istorijų šią vasarą galima išgirsti beveik kiekviename kaime.
Kartais žmonės, manydami, jog gandrų jauniklis iškrito atsitiktinai, paukštį įkelia atgal į lizdą, tačiau parskridę gandrai ir vėl jį išmeta lauk. Dažniausiai po tokių priverstinių "paskraidymų" jauniklis neišgyvena.
Tačiau Žuvinto biosferos direktorius Arūnas Pranaitis ramiai paaiškino, jog gandrų elgesys yra normalus ir nežada nei artėjančio badmečio, nei prastos vasaros.
"Jei pagal paukščių elgseną galėtume prognozuoti orus, tai nereikėtų nei meteorologinių stočių, nei palydovais iš kosmoso gaunamos informacijos. Nėra gamtoje tokių patikimų ženklų, pagal kuriuos galėtume prognozuoti. Tai tik tautosaka, nors ir labai graži, nes remiasi ilgaamže liaudies patirtimi", - įrodinėjo A.Pranaitis.
Pasak gamtininko, yra niekada neperinčių gandrų, tik žmonės nepastebi to. Prie jų prisideda ir tie, kurie prarado kiaušinius ar jau išsiritusius gandriukus per tarpusavio kovas. Taip ir susidaro skraidančių gandrų pulkai. Jiems nereikia maitinti jauniklių, laikytis savų teritorijų.
Kartais tokį pulką gali sudaryti net apie šešiasdešimt gandrų. Šiuo metu Lietuvos gandrai tikrai dar nesiruošia išskristi žiemoti į Afriką ar Ispaniją, o tiktai dairosi sotesnio kąsnio.
Tiesa, A.Pranaitis sutinka, jog gandriukus iš lizdo tėvai dažniausiai išmeta dėl to, kad nebegali išmaitinti.
"Bet tai nėra ateities prognozės pasekmė, priešingai, tokį elgesį nulemia banalios dabarties aplinkybės - tai, kad stinga varlių, taigi jų sunkiau pasigauti. Gandrai deda kiaušinius kas antrą dieną, paskui tokia pat tvarka iš jų ritasi jaunikliai. Kadangi pirmiau išsiritusieji sugeba energingiau kaulyti maisto iš tėvų, jie greičiau sustiprėja, o paskutiniai, lesdami tik tai, kas lieka, darosi vis apatiškesni ir pamažėl nusilpsta.
Gandrai atsikrato savo palikuonių vos pajutę, kad šie beveik neprašo maisto, o tik užima vietą lizde. Taip elgiasi ir ereliai. Tokia tvarka gamtoje ir nevalia jos ardyti", - tvirtino A. Pranaitis.
