Pasaulinio laukinės gamtos fondo duomenys rodo, kad nuo 1970-ųjų vien laukinių stuburinių – tai žinduoliai, paukščiai ir ropliai – vidutiniškai sumažėjo 60 proc.
„Manau, visiškai aišku, kad šiuo momentu, matant kaip nyksta gamta, visai planetai reikėtų dirbtinio kvėpavimo ir kraujotakos sistemos, o dabar siūlomi sprendimai – tai tik pleistro klijavimas“, – apgailestavo WWF vadovas Jungtinėje Karalystėje Mike`as Barretas.
Gamtosaugininkų teigimu, daugiausia problemų kelia tai, kad vis daugiau maisto ir resursų reikalaujanti žmonija užvaldo vis daugiau žemės paviršiaus. Šių metų duomenimis, laukinės gamtos liko tik apie 25 proc. 2050-aisiais tokios laukinės gamtos liks tik dešimtadalis toli gražu ne pačių vertingiausių Žemės plotų.
„Taigi būtent dabar žmonėms tenka rinktis – ar ir toliau taip tęsime? Ar ką nors dėl to darysime? Globaliniu mastu mes visiškai nesugebame suvaldyti gamtos naikinimo, o tai reikia padaryti dabar pat“, – pabrėžia WWF vadovas Jungtinėje Karalystėje.
Turtingose pramoninėse šalyse gamtos, pavyzdžiui, miškų atkūrimas kiek kompensuoja tokius nuostolius, bet daugiausia prarandama kertant Pietų Amerikos miškus, nes būtent ten gamta pasižymi didžiausia bioįvairove. Tiksliau sakant – pasižymėjo, – nes nuo 1970-ųjų būtent Pietų ir Centrinės Amerikos regionuose prarasta apie 90 proc. visų stuburinių gyvūnų. Planetos padėtį komplikuoja ir nesiliaujantis žemės bei vandenų teršimas šiukšlėmis ir kitoms atliekomis.
„Čia reikėtų kabėti apie platesnį bendros žmonių nepagarbos planetai sindromą. Apie tai, kaip mes vartojame ir išmetame negalvodami apie pasekmes. Tai paprasčiausiai turi baigtis dabar“, – ragin M. Barrtetas.
Neefektyvi ir netvari pramonės plėtra ir nuolat didėjantis vartojimas yra viena pagrindinių klimato šiltėjimo priežasčių. Gamtosaugininkų nuomone, būtina per artimiausius porą metų kuo skubiau ir griežčiau apsispręsti dėl Paryžiaus klimato konferencijos tikslų vykdymo, bet tam reikia naujų politinių lyderių, kurie galėtų imtis spręsti tokias planetai gyvybiškai svarbias problemas.
