aA
Ar žinote, kodėl ryto geriau nepradėti nuo kavos puodelio? Ar valgyti kiaušinius mums sveika? Ar Visata turi pabaigą, ir kas į melui apie klimato kaitą kasmet investuoja daugiau nei milijardą dolerių? Į šiuos ir kitus jūsų klausimus tradiciškai atsako garsusis mokslo populiarintojas Karl Kruszelnicki arba tiesiog dr. Karl.
Dr. Karl atsakė į rūpimus klausimus. Shutterstock/Ross Coffey nuotr.
Dr. Karl atsakė į rūpimus klausimus. Shutterstock/Ross Coffey nuotr.


– Sveiki, Karlai, labai miela jus vėl matyti Vilniuje. Čia jau nebe taip šalta, kaip buvo praeitą kartą mums kalbant.

– Kokia temperatūra pas jus dabar?

– Manau, kad virš 10 laipsnių, daug daug geriau nei praeitą kartą, nes praeitą kartą buvo labai šalta.

– Už manęs matote mano filmuotą medžiagą, kurią filmavau vienoje iš savo kelionių Antarktidoje. Ten buvau 5 kartus. Šį kadrą pagavau vidurnaktį. Už manęs jūs matote laivo priekį. Aš pasitrauksiu, kad galėtumėte pamatyti laivo priekį, kuris tuoj perskros ledą. Visa tai vyko vidurnaktį. Aplinkui buvo mirtinai ramu, o laive visi, išskyrus kapitoną ir jo komandą, miegojo. Pagalvojau, kad galėsiu pamiegoti, kai mirsiu, tad nusprendžiau pasinaudoti šia unikalia galimybe pasimėgauti mirtina tyla šalia Antarktidos, apie 65 laipsnius nuo pusiaujo.

Wow, skamba labai įdomiai. Kalbant apie įdomius dalykus, jūs ką tik išleidote naują knygą. Jūs jau išleidote 47 knygas, tai tikrai įspūdinga. Apie ką ji, ir kas joje jums patinka labiausiai?

– Na, ši yra 47 knyga, ji nedidelė 50 tūkst. žodžių. Turėjau gerokai pasistengti, kad 200 tūkst. žodžių suspausčiau iki 50 tūkst., taigi galite ją perskaityti per popietę. Knyga vadinasi „Daktaras Karlas apie klimato kaitos mokslą“. Ją sudaro 5 dalys.

1. Mes pradėjome tyrinėti klimatą maždaug 1600 m. su Medici šeima, kuri stebėjo klimatą Europoje. Ir mes tai tęsėme. Mūsų nuostabai labai daug tyrimų atliko iškastinio kuro kompanijos 8 ir 9 deš. XX a. pr. mokslininkai pranešė, kad klimato kaita yra tikra, ir kad mes jį sukeliame. Tuo pačiu metu iškastinio kuro kompanijos pakeitė kryptį ir pradėjo neigti klimato atšilimą, ir jos tai daro pastaruosius 30 metų. Kompanijos tam skiria apie milijardą dolerių per metus. Tai pirmoji dalis.

2. Kodėl mes deginame iškastinį kurą? Nes jame labai daug energijos. Kiek? Vienoje statinėje naftos, kainuojančios apie 50 dolerių, telpa sunkus darbas darbininko dirbančio kiekvieną dieną dešimt metų. Taigi joje labai daug energijos.

3. Kaip atsiranda šiluma, sukeliant globalinį atšilimą? Ne iš iškastinio kuro deginimo, bet dėl dujų – kaip anglies dioksidas, kuris veikia kaip vienakryptis vožtuvas. Pastarasis įleidžia šilumą, bet jos neišleidžia. Saulės šiluma gali patekti į vidų, bet neišeina į išorę. Ir taip kiekvieną dieną lieka šilumos. Kiek? 400 tūkst. Hirošimos bombų šilumos lieka Žemėje kiekvieną dieną. Jūs galite tai daryti dieną, mėnesį ar metus, ar net dešimtmetį, bet ne kelis dešimtmečius.

4. Kas atsitiko dėl globalinio atšilimo? Daug dalykų, įskaitant ir Žemės pasvirimą.

Klimato kaita
Klimato kaita
© Shutterstock

5. Geroji naujiena, mes galime ne tik sustabdyti globalinį atšilimą, bet ir panaikinti jo padarinius. Bet vienintelė problema yra paminėta pirmame punkte: kiekvienais metais skiriama milijardas dolerių, kad būtų skleidžiamas didelių naftos kompanijų melas. Štai papasakojau visą knygą per minutę.

– Taigi mes turėtume perskaityti knygą, kad žinotume daugiau apie klimato kaitą ir kaip elgtis, kad tai sustabdytume.

– Viskas, ko reikia – kitų politikų, kurie tai padarytų. Geras pavyzdys – ozono skylė, kuri maksimumą buvo pasiekusi 9 dešimtmetyje. Iki 1985 m. dešimtmečius trukusių tyrinėjimų, mokslininkai pasakė, kad ozono sluoksnis retėja dėl chemikalų CFC. Jie tai pasakė 1985 m. Per du metus viso pasaulio vyriausybės uždraudė šiuos chemikalus.

Todėl Ozono sluoksnis pradėjo atsistatyti. 1990 m. mokslininkai pranešė, kad globalinį atšilimą sukelia naftos kompanijos, anglies dvideginis ir pan. Ir mes nieko nedarėme, dėl to milijardo dolerių per metus. Jūs turbūt galvojate, kad tuo sunku patikėti, kad naftos kompanija gali daryti tokią žalą tik dėl pelno.

Bet štai pavyzdys. 2018 rugpjūčio mėnesį visuose Australijos ligoninėse kabėjo plakatai, pakabinti alkoholio kompanijų. Dideli plakatai. Plakatuose buvo nėščios moters pilvas su tekstu: „Nėra nustatyta, kad alkoholis gali pakenkti negimusiam kūdikiui“. Tai yra absoliutus melas. Mes jau dešimtmečius žinome, kad tai melas. Mažiausiai 20 metų žinome. Ar alkoholio kompanijos norėjo padidinti protiškai neįgalių naujagimių skaičių? Ne. Jos tik norėjo parduoti alkoholį. Ir kompanijos nusitaikė į nėščias moteris, kurios negerdamos alkoholio kenkia jų verslui. Todėl buvo nuspręsta meluoti. Nieko asmeniško, tai buvo tik verslas.

Taigi mums reikia pradėti nuo viršaus ir pasirūpinti geresniais politikais, galinčiais pasaulį padaryti geresne vieta, mums ir mūsų vaikams bei anūkams. Ir mes tai galime padaryti. Mes turime mokslinius sprendimus, mums tik reikia politinės valios.

– Kalbant apie vaikus ir mažylius, kai kalbėjome prieš laidą, sakiau, kad turime daug klausimų, atsiųstų mūsų žiūrovų. Koks yra mokslinis susitarimas, kada prasideda gyvybė, jei moteris pastoja, nes vyksta daug diskusijų, bet dažniausiai girdime politikus, religines grupes, bet ne mokslininkus. Ką sako mokslininkai?

– Yra daug būdų apibrėžti gyvybę. Tiesus atsakymas yra – mes nežinome. Tai greičiau socialinis, negu biologinis apibrėžimas. Taigi, ar maža sėklytė, kuri vieną dieną išaugs į didelį medį, gyva? Taip ir ne. Tinkamose sąlygose ji gali išaugti į medį, taip. Taigi tai yra dalis gyvenimo ciklo. Taigi kada kūdikis gali išgyventi pats? Po to kai jis gimsta? Po 40, 35 ar 30 savaičių? Bet ar jo širdis plaka iki tol? Taip.

Nėštumas
Nėštumas
© Shutterstock

Taigi čia mes susiduriame su įvairiausiais visuomenių ir religijų apibrėžimais, kurie skiriasi nuo biologinių apibrėžimų. Mes vis dar neturime biologinio apibrėžimo, ar virusas yra gyvas. Kalbėti apie kūdikius dar sunkiau. Neabejotinai, kažkurioje stadijoje yra gyvybė ir kažkurioje nėra. O tarp jų viskas priklauso nuo jūsų kultūros, religijos ir asmeninių įsitikinimų.

– Kalbant apie dalykus, kuriuos sunku apibrėžti, ar žinome, kokio dydžio yra Visata?

– Nuo šito man paskausta galvą. Taip, žinome, kad Visata yra begalinė, ji tiesiog tęsiasi iki begalybės. Bet ir čia yra tai, kas mane nervina, daktare Goda. Visata turi savo pradžią, maždaug prieš 13,8 mlrd. metų. Taigi, kaip kažkas, kas turi pradžią, tuo pačiu gali būti begalinis. Protingi žmonės fizikoje, man sako, kad taip yra. Jie taip pat sako, kad Visata būtų labai maža, jeigu nebūtų praėjusi stadijos, vadinamos infliacija. Dabar jūs matote mano mažą knygą. Ant viršelio matote raidę „i“ su tašku.

Šiandien visata būtų mažesnė už šį tašką, jeigu ji nebūtų praėjusi vadinamosios infliacijos. Pažiūrėkite „Vikipedijoje“ „Infliacija (astronomija)“. Ką tai reiškia? Kad per 1-13 sekundės po didžiojo sprogimo Visata pradėjo plėstis tūkstančius kartų greičiau negu šviesos greitis. Tai truko labai trumpai, vėliau viskas sulėtėjo. Taigi, kokio dydžio Visata? Begalinė. Kokio dydžio Visata, kurią mums įmanoma pamatyti? Daug mažesnė. 43 mlrd. šviesmečių iki krašto. Taip yra, nes Visata vis plečiasi, bet vis mažesniu greičiu. Jeigu Visata nesiplėstų, ji būtų mažesnė, bet ji plečiasi. Taigi 43 mlrd. šviesmečių iki krašto, kaip aš vadinu stebima Visata. Bet yra kita Visata, vadinama pasiekiama visata. Ir čia kai kas keisto. Jeigu mes galėtume pasiekti 1g pagreitį. Taip pagreitėti, kad pajustume Žemės pagreitį.

Iš tolimojo kosmoso sklinda signalai
Iš tolimojo kosmoso sklinda signalai
© Shutterstock

Mes galėtume nuvykti bet kur stebimoje Visatoje, besitęsiančioje 43 mlrd šviesmečių. Galėtume viską joje pasiekti per žmogaus gyvenimo trukmę. Kai keliauji greičiau ir greičiau, laikas lėtėja. Taigi Visatos pakraštį galėtume pasiekti per maždaug 30–40 metų jūsų metų erdvėlaivyje. Bet erdvėlaivyje laikas eitų labai lėtai. Grįžtant į Žemę. Na, Žemės iki tol jau nebebūtų, nes jos laiku tai būtų apie 14 mlrd. metų. Per tiek laiko Saulė prarytų Žemę. Saulė ją prarys per 5 mlrd metų. Įspūdinga, kai pradedi gilintis į astronomiją ir į jos didelius skaičius ir sudėtingus konceptus.

– Kaip Carl Sagan sakė, kad astronomija yra kuklinanti patirtis. Tikrai dingsta susireikšminimas, išgirdus šiuos įspūdingus skaičius ir atstumus. O dabar kai kas lengvai suprantamo, tikėkimės. Tai klausimas apie mitybą. Ar kiaušiniai sveika?

– Buvo manoma, kad jie labai sveika, vėliau manoma, kad labai nesveika. Dabar, pagal naujausius tyrimus, manoma, kad sveika, jei vartojame saikingai. Ne tuzinas, bet vienas ar du kiaušiniai per dieną yra sveika. Dietologija yra paini sritis. Yra sakoma, tam kad dietologijoje paaiškėtų klaida, reikia apie dešimties metų. Ir jie nuolat keičia savo nuomonę. Mes visuomet svyruojame ir taip artėjame prie atsakymo.

Dr. Karl paaiškino, kodėl rytais nereikėtų gerti kavos ir kiek kiaušinių per dieną yra sveika
© Adobe Stock

Šiuo metu esame įsitikinę, kad kiaušiniai yra sveika. Jie turi riebalų, baltymų ir angliavandenių puikiomis proporcijomis. Ir kas mane stebina – kad apvaisinto kiaušinio geltonoji dalis ir baltoji dalis, gali pavirsti į gyvūną. Su dvejomis kojomis, dviem sparnais, ir plunksnomis, ir snapu. Kaip jis tai padaro? Visiškai nuostabu.

– Grįžkime prie mitybos. Kodėl nereikėtų kavos gerti ryte, ir kodėl reikia palaukti bent dvi valandas?

– Kadangi tai švaistymas – panašiai kaip kelis degtukus mesti į didelį laužą. Pirmiausia, kava. Štai jums klausimas be pasiruošimo, daktare Goda. Ar tu kada nors sakei arba žinai ką nors, kas būtų pasakęs: atsisakysiu kavos, kad būčiau sveikesnis. Ar girdėjai ką nors taip sakant?

– Taip, daug kartų. Manau, taip sakiau, daug kartų.

– Negerai. Kavoje yra daug cheminių medžiagų, įskaitant ir kofeiną. Kava, kaip gėrimas, net kava be kofeino gali prailginti gyvenimo trukmę, palengvinti širdies ir kepenų ligas, sumažinti tikimybę susirgti prostatos, odos ir burnos vėžiu, ir palengvinti II tipo diabetą. Bet visi šitie rezultatai buvo gauti ne atliekant kokybiškas tyrimus, kuriuos vadinu dvigubo apakinimo kontrole. Kur, pavyzdžiui, tiriami identiški dvyniai, gyvenantys identiškus gyvenimus. Vieni dvyniai geria kavą, o kiti – ne. Taip stebėdami, pamatytume rezultatus po 40 metų. Tai yra neįmanoma.

Dr. Karl paaiškino, kodėl rytais nereikėtų gerti kavos ir kiek kiaušinių per dieną yra sveika
© Shutterstock

Mes to nedarome, darome taip vadinamas stebėjimo studijas, kur stebime. Įprasti tyrimai buvo atlikti su JAV slaugytojais. Buvo stebima trečdalis milijono slaugytojų, trečdalį amžiaus. Jeigu jie turi viršsvorio, miršta greičiau. Jeigu rūko cigaretes, miršta greičiau. Jeigu gyvena pilnavertį šeimyninį gyvenimą, gyvena ilgiau. Jei turi draugų, gyvena ilgiau. Jeigu pasiturintys, gyvena ilgiau. Taigi visa tai lėtai burbuliuoja link paviršiaus. Bet atminkite, tai – tik stebėjimo rezultatai, bet ne įrodymai. Taigi tai tik koreliacija. Pirmiausia, apskritai, 2 arba 3 puodeliai kavos per dieną yra sveika. Galbūt 4.

Bet kai kuriems žmonėms jie sukelia širdies permušimus. Tai vadinama fibriliacija. Taigi vietoj to, kad širdies raumenys kraują varinėtų gražiai susitraukdami, vienos viršuje esančios širdies kameros tiesiog virpa. Kaip maišas pilnas kirmėlių. Kraujas varinejamas neefektyviai. Tai gali būti labai pavojinga.

Taip buvo nutikę mano žmonai. Keliavome Naujojoje Zelandijoje, kai mano žmona pasakė: „Brangusis, manau, man prasidėjo arterinė fibriliacija.“ Aš sakiau: „Neee“. Jis sakė: „Taip.“ Aš sakau: „Leisk patikrinti“. Taigi aš uždėjau pirštus ant jos arterijos vairuodamas. Ir netrukus jai sakau: „Brangioji, tau arterinė fibriliacija“. Mano žmona atsakė: „Aš juk tau taip sakiau“. Ir kaip ji to išvengia? Kiekvieną kartą išgeria pusę puodelio kavos, ir to pakanka. Ir galiausiai, kodėl neturėtumėt gerti kavos, iš karto atsikėlę? Jūs galite, jums nepakenks. Bet kava bus švaistoma.

Matote, kofeinas nėra tiesioginis stimuliantas, amfetaminai yra tiesioginis stimuliantas, skydliaukės hormonai yra stimuliantai. Bet kofeinas nėra tiesioginis stimuliantas. Ką kofeinas daro – blokuoja narkotiką, kuris jus migdo. Sakydamas „narkotiką“ turiu omeny naturalias jūsų organizmo medžiagas. Ar mokėtės biologiją? Ar teko girdėti apie adenoziną?

– Taip, bet turėtumėt priminti visiems.

– Jūsų DNR atrodo kaip kopėčios, dvipusiai bėgiai. Tai panašiai, kaip namuose turimos kopėčios. Kelių metrų ilgio. Bet vietoj tuzino pakopų, jos turi 3 mlrd. Ir jų būna 4 skirtingų rūšių: A, T, C ir G. A reiškia adenozinas. Jūsų organizme yra energinė medžiaga – adenozinas. Organizme tai labai paplitusi medžiaga. Ir vienas iš jo poveikių yra kaip depresanto. Ir kofeinas jį blokuoja.

Taigi atsibudus ryte jūsų adenozino lygis yra labai žemas. Ir jeigu jūs jį blokuosite, nieko nenutiks. Bet jeigu jūs palauksite dvi valandas, jo lygis vis kils ir kils. Tada kofeinas blokuoja adenozino poveikį, ir užkerta kelią jūsų mieguistumui. Bet iš kitos pusės, galbūt mums reikia pamiegoti. Galbūt mums reikia pasnausti ryte ar po pietų, po to snūstelti vakare ir gal net snūstelti vidury dienos. Vietoj to, kad dirbtume visą laiką. Gal čia blogosios kompanijos mus verčia gerti kavą, tam, kad mes dirbtume.

– Visiškai sutinku, galėčiau snausti visą dieną, jeigu tai priklausytų nuo manęs. Tiesa pasakius.


www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(89 žmonės įvertino)
4.3820

Įspūdingas archeologų atradimas: prieš 390 mln. metų egzistavęs gyvis turėjo iš 200 lęšiukų sudarytas akis (20)

Phacopinae pobūriui priklausę trilobitai turėjo unikalias akis, kuriose maždaug 200 didelių...

Kinų astronautai sėkmingai pakilo skristi į „Tiangong“ kosminę stotį (6)

Antroji Kinijos pilotuojama kosminė misija sėkmingai pakilo skristi į kosminę stotį „ Tiangong...

Per plauką nuo mirties: miegančią moterį pažadino stogą pramušęs ir ant pagalvės nukritęs meteoritas (34)

Kanadoje gyventanti Ruth Hamilton jau buvo giliai įmigusi, kai staiga prabudo nuo didelio garso,...

Astrofizikai apskaičiavo, kas nutiktų, jei žmonės išsilaipintų Merkurijuje (13)

Žmonės vis dar dairosi į Marsą ir atrodo, kad misija į Raudonąją planetą yra tik laiko...

Top naujienos

Migrantas šaukiasi pagalbos: tėvynėje turėjo viską, o dabar bijo mirti Lietuvoje (302)

Pierras Mbocko pasakoja Kamerūne turėjęs viską: butą, automobilį, mylimą darbą, nuosavą...

Dabar jau aišku: Jungtinė Karalystė dėl COVID-19 padarė lemtingą klaidą

Boriso Johnsono vadovaujama Jungtinės Karalystės vyriausybė ankstyvajame koronaviruso...

Regionuose įsitvirtinusios krautuvės išgelbėjo kitas įmonės veiklas: Šakiuose konkurentų beveik nebeliko (64)

Šakių mieste veikiančiai cukrainei „Laimei“ per pandemiją nebeliko konkurentų. Šiai...

Astrauskaitės mitingas Vilniuje dalyvių gausa nepasižymėjo: susirinko per 150 žmonių 2 asmenys sulaikyti

Į pedagogės Astros Astrauskaitės mitingą prieš pandemijos valdymą Vilniuje, Katedros aikštėje,...

Andriulis antivakserių nesigailėtų, net jei tai būtų giminės: jie neturėtų būti gydomi ligoninėse

„Žinių radijo“ laidoje „Greiti pietūs“ dalyvavęs viešojoje erdvėje gerai žinomas...

Klaipėdos muitininkai sulaikė mikroautobusą, vežusį toną rusiškos degtinės (22)

Klaipėdos teritorinės muitinės mobiliosios grupės pareigūnai, patruliuodami kelyje Mažeikiai −...

Varėnos rajone motociklu mirtinai sužalota moteris

Varėnos rajone garbaus amžiaus moteris buvo mirtinai partrenkta motociklo.

Kada „Žalgiris“ atsidarys? (25)

„Prisiminę ankstesnius sezonus, turbūt ne tokio tikėjomės Kauno „Žalgirio“, kokį matome...

TS-LKD svarstymus vadina katastrofa: siūlo keisti mažiausiai keturis ministrus (518)

Vyriausybės reitingai stabilūs, bet ar tikrai tuo reikia džiaugtis? Naujausių reitingų...