aA
Šią savaitę į Lietuvą atvyksta Europos branduolinių mokslinių tyrimų organizacijos (CERN) fizikas Stevenas Goldfarbas. Interviu DELFI mokslininkas pasakoja apie savo kasdienybę ir žinią, kurią atveža į Lietuvą.
Stevenas Goldfarbas
© Asmeninio albumo nuotr.

S. Goldfarbas atvyksta į renginį „Robotiada“, kur mėgins atsakyti į esminius klausimus apie Visatą. S. Goldfarbas yra fizikas, CERN pradėjęs dirbti 1988 m., baigęs studijas Mičigano universitete, JAV.

Mokslininko „darbo kabinetas“ – ATLAS eksperimentas. Ši milžiniška 7 tūkst. tonų sverianti laboratorija yra 100 m po Žeme. Tai – vienas esminių Didžiojo hadronų priešpriešinių srautų greitintuvo (LHC) taškų, kuriame įvyksta dalelių srauto susidūrimai.

- Kokia bus pagrindinė jūsų žinia Lietuvoje?

- Mokslas yra esminė ir fundamentali žmonių egzistavimo sąlyga. Dėl jo mūsų rūšis išgyveno. CERN, atlikdami eksperimentus su Didžiuoju hadronų greitintuvu, mes tyrinėjame pagrindinius materijos statybinius blokus ir jėgas, kurios valdo jų sąveiką.

Šis tyrimas mums suteiks informacijos ir idėjų, kurių reikės ateities kartoms tam, kad jos išgyventų. Ir kartu mes patirsime mokslinių atradimų iššūkius ir jaudulį. Tuo norime pasidalinti su Lietuva ir pasauliu.

- Darbas CERN, ko gero, yra artimas mokslinei fantastikai. Kokia yra jūsų kasdienybė darbe?

- Na, stebėtina, tačiau ji, ko gero, labai panaši į jūsiškę. Ateinu į darbą, išgeriu kavos, atsakau į elektroninius laiškus ir einu į susirinkimus. Tai sudaro apie 70 proc. mano dienos.

Visgi, yra keli smagūs dalykai, kuriuos mums tenka daryti kaip tyrėjams: mes skaitome vieni kitų mokslinius darbus, rašome kritiškus komentarus ir darome pataisymus; analizuojame duomenis, o tai apima programinės įrangos kūrimą ir derinimą, galimų pasekų analizę; kartais dirbame pamainomis kontroliniame kambaryje ir stebime mūsų detektorių; kartais dirbame su technine įranga ir elektronika, norėdami pataisyti dabartinį detektorių ir ruošdami naują būsimiems atnaujinimams; dalyvaujame diskusijose su savo kolegomis didžiosiose konferencijose; priimame studentus ir valdininkus, kurie atvyksta į CERN gyvai arba nuotoliniu būdu iš įvairių pasaulio šalių; ir, galiausiai, - tai yra mano mėgstamiausia dalis – dalyvaujame viešuose renginiuose, tokiuose kaip „Robotiada“ ir susitinkame su įdomiais žmonėmis pakalbėti apie mokslą ir meną, pasiskųsti dėl kvailių mūsų vyriausybėse.

- Turbūt moksle yra ne tik atradimų džiaugsmas, bet ir nesėkmių kartėlis. Kaip jį įveikiate?

- Motina gamta yra sukūrusi tiek daug neįtikėtinų dalykų atrasti, kad aš retai kada esu nusivylęs. Būtų malonu kaskart rasti naujų dalelių, kai pažvelgi į duomenis, bet aš tikrai neprieštarauju, jei reikia kasti giliau. Mes galime dirbti su Didžiuoju hadronų greitintuvu 20 metų ir neatrasti naujų esminių dalykų.

Visgi, ši kelionė yra būtina, nes ji mums padės pašalinti daug galimų teorijų ir koncentruotis į tai, kas yra nauja. Svarbu galvoti apie ilgalaikį rezultatą. Mokslas gali pareikalauti kelių kartų darbo tam, kad būtų gauti rūpimi atsakymai. Ir tai, ką mes žinome dabar kaip tiesą greičiausiai ateityje bus ištaisyta.

- Ar galite priminti pavyzdžiais, kaip CERN įžvalgos pakeitė kasdienį gyvenimą?

- Na, gal tai galėtų būti šis interviu? Spėju, kad jį internete skaitys mūsų auditorija visame pasaulyje. CERN sukurtas internetas dabar leidžia mums skaityti apie vienas kito darbo rezultatus. Tokio masto išradimai įvyksta tuomet, kai kartu dirba daug pasišventusių ir įvairiapusių tyrėjų iš viso pasaulio.

O galbūt juo galėtų būti liečiamas ekranas, kuriuo žmonės naudojasi skaitydami šį interviu savo išmaniuosiuose telefonuose ar kituose elektronikos prietaisuose? Tikiuosi, kad žmonėms nereikės atlikti Pozitronų emisijos tomografijos (PET) ar magnetinio rezonanso tyrimo šiandien, tačiau jie praverčia susirgus ar patyrus traumą. O kaip dėl protonų terapijos, kuri padeda gydyti navikus, rastus tyrimų metų? Saulės kolektoriai ant jūsų stogo?

Šie atradimai yra svarbūs, bet dar svarbiau yra žinios ir idėjos, kurios ateina kartu su mūsų vykdomu tyrimu. To neįmanoma pamatuoti, nes yra nesuvokiamai daug faktorių. Visgi, jie iš esmės veikia visas mūsų ateities kartas. Kas manė, kad studijuoti elektronus gali būti naudinga? Kaip atrodys Higsmobilis? Aš neįsivaizduoju, bet tai bus puiku!

- Ar patariate vaikams tapti mokslininkais?

- Vaikai jau yra mokslininkais. Jie stebi pasaulį aplink save, jį tyrinėja, stengiasi suprasti, ir dalinasi su mumis savo idėjomis, kaip padaryti jį geresniu. Tikrasis triukas yra padėti jiems nesustoti būti mokslininkais. Tai, deja, atsitiko daugeliui pasaulio lyderių.

Jei studentas nori tęsti mokslininko karjerą, tai yra puiku! Šis darbas yra labai smagus ir atlyginantis. Aš naujų dalykų išmokstu kiekvieną dieną. Tačiau, jei jie nori panaudoti savo natūraliai smalsius protus tam, kad prisidėtų prie kitų sričių, tai yra taip pat puiku. Svarbiausia mokėti vertinti savo priimamų asmeninių sprendimų svarbą remiantis faktais. Netikėti viskuo, ką skaitai, matai ar girdi internete, būti kritišku ir ieškoti patikimos, moksliniais šaltiniais paremtos informacijos.

Mokslininkas atvyksta į Lietuvą kovo 24–25 d. S. Goldfarbas savo paskaitoje „Non-Alternative Facts: What the LHC is teaching us about our universe“ (anglų k.) supažindins lankytojus su tuo, kaip LHC prisideda prie bandymų surasti aktualius atsakymus.

S. Goldfarbas atvyksta LRT žurnalistės Godos Raibytės kvietimu.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Lietuvių atrasti virusai gali padėti kovojant su sunkiai įveikiamomis bakterijomis

Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro (VU GMC) mokslininkės dr. Laura Kalinienė, dr. Lidija...

Bendrauti su nežemiškom civilizacijom padės galingas lazeris (8)

„Breakthrough Starshot“ projekto tikslas yra nusiųsti spiečių mažyčių zondų į Kentauro...

Pirmą kartą pavyko echoskopu ištirti bangininio ryklio reprodukcinius organus

Mokslininkai jūroje prie Galapagų salų krantų pirmą kartą natūralioje aplinkoje ištyrė...

Į TKS siunčiamas pirmas krovininis erdvėlaivis po raketos „Sojuz“ nesėkmės

Į Tarptautinę kosmoso stotį (TKS) ketvirtadienį turi išskristi JAV krovininis erdvėlaivis su...

Vokietija planuoja investuoti 3 mlrd. eurų į dirbtinį intelektą (3)

Vokietijos vyriausybė atidėjo apie 3 mlrd. eurų dirbtinio intelekto tyrimams ir plėtrai,...

Top naujienos

Gyvai / DELFI Diena. Ką darys dotacijos netekę Palucko socdemai ir manifestą prieš valdančiuosius skelbiantys liberalai (10)

Kas išgelbės Gintauto Palucko socialdemokratus, kuriems už rinkimų pažeidimus atimta pusės...

Kaune - painios bylos finalas: sprendžiama, ar iš darželio paimtą vaiką grąžinti motinai (95)

Raudondvario seniūnijoje (Kauno r.) sprendžiamas klausimas, ar grąžinti paimtą penkerių metų...

Paliko traktorių judriausioje Vilniaus gatvėje, bet policija paaiškino – viskas pagal taisykles (32)

Ne vienas vairuotojas, pirmadienio vakarą važiavęs Vilniaus Tūkstantmečio gatve, galėjo tik...

Registrų centre beveik kas penktas darbuotojas susijęs giminystės ryšiais (12)

Registrų centro atliktas tyrimas parodė, kad beveik kas penktas įmonės darbuotojas (18 proc.),...

Kai kurių sričių darbuotojų Panevėžio regione trūksta kritiškai (5)

Panevėžio darbo rinkos mokymo centre, Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmų iniciatyva,...

Po Austrijos pastabų sukruto visa Europa: pasirašomos sutarties pasekmes jausime ilgai? papildyta (296)

Vokietija kunkuliuoja. Šįkart dėmesio centre atsidūrė Jungtinių Tautų parengta Pasaulinė...

Toto Cutugno gyvenimas kaip filmas: žmoną mylėjo, bet gimė nesantuokinis vaikas, užklupo vėžys ir vos nežuvo aviakatastrofoje (4)

Liepą legendinis italas, padovanojęs pasauliui gausybę hitų, atšventė 75-ąjį gimtadienį....

Žinomos mamos apie vaikų skiepus: pasakė, kas padėjo apsispręsti papildytas vaikų profilaktinis skiepų kalendorius (15)

Skiepai vaikams šiandien vis dar aktuali tema. Paskleista baimė, kad neva skiepai sukelia autizmą...

Didingas paukštis, kurio neteksime: gaila, bet kažko imtis jau per vėlu (2)

Jau nuo neatmenamų laikų daugelyje tautų kilnusis erelis yra laikomas drąsos ir stiprybės...

Karjeros aukštumų pasiekusi lietuvė: jei tausosi save – rezultato nebus (79)

„Turiu labai smarkiai išreikštą „aš galiu“ savybę. Prisideda ir įgimtas žingeidumas....