aA
Šią savaitę į Lietuvą atvyksta Europos branduolinių mokslinių tyrimų organizacijos (CERN) fizikas Stevenas Goldfarbas. Interviu DELFI mokslininkas pasakoja apie savo kasdienybę ir žinią, kurią atveža į Lietuvą.
Stevenas Goldfarbas
Stevenas Goldfarbas
© Asmeninio albumo nuotr.

S. Goldfarbas atvyksta į renginį „Robotiada“, kur mėgins atsakyti į esminius klausimus apie Visatą. S. Goldfarbas yra fizikas, CERN pradėjęs dirbti 1988 m., baigęs studijas Mičigano universitete, JAV.

Mokslininko „darbo kabinetas“ – ATLAS eksperimentas. Ši milžiniška 7 tūkst. tonų sverianti laboratorija yra 100 m po Žeme. Tai – vienas esminių Didžiojo hadronų priešpriešinių srautų greitintuvo (LHC) taškų, kuriame įvyksta dalelių srauto susidūrimai.

- Kokia bus pagrindinė jūsų žinia Lietuvoje?

- Mokslas yra esminė ir fundamentali žmonių egzistavimo sąlyga. Dėl jo mūsų rūšis išgyveno. CERN, atlikdami eksperimentus su Didžiuoju hadronų greitintuvu, mes tyrinėjame pagrindinius materijos statybinius blokus ir jėgas, kurios valdo jų sąveiką.

Šis tyrimas mums suteiks informacijos ir idėjų, kurių reikės ateities kartoms tam, kad jos išgyventų. Ir kartu mes patirsime mokslinių atradimų iššūkius ir jaudulį. Tuo norime pasidalinti su Lietuva ir pasauliu.

- Darbas CERN, ko gero, yra artimas mokslinei fantastikai. Kokia yra jūsų kasdienybė darbe?

- Na, stebėtina, tačiau ji, ko gero, labai panaši į jūsiškę. Ateinu į darbą, išgeriu kavos, atsakau į elektroninius laiškus ir einu į susirinkimus. Tai sudaro apie 70 proc. mano dienos.

Visgi, yra keli smagūs dalykai, kuriuos mums tenka daryti kaip tyrėjams: mes skaitome vieni kitų mokslinius darbus, rašome kritiškus komentarus ir darome pataisymus; analizuojame duomenis, o tai apima programinės įrangos kūrimą ir derinimą, galimų pasekų analizę; kartais dirbame pamainomis kontroliniame kambaryje ir stebime mūsų detektorių; kartais dirbame su technine įranga ir elektronika, norėdami pataisyti dabartinį detektorių ir ruošdami naują būsimiems atnaujinimams; dalyvaujame diskusijose su savo kolegomis didžiosiose konferencijose; priimame studentus ir valdininkus, kurie atvyksta į CERN gyvai arba nuotoliniu būdu iš įvairių pasaulio šalių; ir, galiausiai, - tai yra mano mėgstamiausia dalis – dalyvaujame viešuose renginiuose, tokiuose kaip „Robotiada“ ir susitinkame su įdomiais žmonėmis pakalbėti apie mokslą ir meną, pasiskųsti dėl kvailių mūsų vyriausybėse.

- Turbūt moksle yra ne tik atradimų džiaugsmas, bet ir nesėkmių kartėlis. Kaip jį įveikiate?

- Motina gamta yra sukūrusi tiek daug neįtikėtinų dalykų atrasti, kad aš retai kada esu nusivylęs. Būtų malonu kaskart rasti naujų dalelių, kai pažvelgi į duomenis, bet aš tikrai neprieštarauju, jei reikia kasti giliau. Mes galime dirbti su Didžiuoju hadronų greitintuvu 20 metų ir neatrasti naujų esminių dalykų.

Visgi, ši kelionė yra būtina, nes ji mums padės pašalinti daug galimų teorijų ir koncentruotis į tai, kas yra nauja. Svarbu galvoti apie ilgalaikį rezultatą. Mokslas gali pareikalauti kelių kartų darbo tam, kad būtų gauti rūpimi atsakymai. Ir tai, ką mes žinome dabar kaip tiesą greičiausiai ateityje bus ištaisyta.

- Ar galite priminti pavyzdžiais, kaip CERN įžvalgos pakeitė kasdienį gyvenimą?

- Na, gal tai galėtų būti šis interviu? Spėju, kad jį internete skaitys mūsų auditorija visame pasaulyje. CERN sukurtas internetas dabar leidžia mums skaityti apie vienas kito darbo rezultatus. Tokio masto išradimai įvyksta tuomet, kai kartu dirba daug pasišventusių ir įvairiapusių tyrėjų iš viso pasaulio.

O galbūt juo galėtų būti liečiamas ekranas, kuriuo žmonės naudojasi skaitydami šį interviu savo išmaniuosiuose telefonuose ar kituose elektronikos prietaisuose? Tikiuosi, kad žmonėms nereikės atlikti Pozitronų emisijos tomografijos (PET) ar magnetinio rezonanso tyrimo šiandien, tačiau jie praverčia susirgus ar patyrus traumą. O kaip dėl protonų terapijos, kuri padeda gydyti navikus, rastus tyrimų metų? Saulės kolektoriai ant jūsų stogo?

Šie atradimai yra svarbūs, bet dar svarbiau yra žinios ir idėjos, kurios ateina kartu su mūsų vykdomu tyrimu. To neįmanoma pamatuoti, nes yra nesuvokiamai daug faktorių. Visgi, jie iš esmės veikia visas mūsų ateities kartas. Kas manė, kad studijuoti elektronus gali būti naudinga? Kaip atrodys Higsmobilis? Aš neįsivaizduoju, bet tai bus puiku!

- Ar patariate vaikams tapti mokslininkais?

- Vaikai jau yra mokslininkais. Jie stebi pasaulį aplink save, jį tyrinėja, stengiasi suprasti, ir dalinasi su mumis savo idėjomis, kaip padaryti jį geresniu. Tikrasis triukas yra padėti jiems nesustoti būti mokslininkais. Tai, deja, atsitiko daugeliui pasaulio lyderių.

Jei studentas nori tęsti mokslininko karjerą, tai yra puiku! Šis darbas yra labai smagus ir atlyginantis. Aš naujų dalykų išmokstu kiekvieną dieną. Tačiau, jei jie nori panaudoti savo natūraliai smalsius protus tam, kad prisidėtų prie kitų sričių, tai yra taip pat puiku. Svarbiausia mokėti vertinti savo priimamų asmeninių sprendimų svarbą remiantis faktais. Netikėti viskuo, ką skaitai, matai ar girdi internete, būti kritišku ir ieškoti patikimos, moksliniais šaltiniais paremtos informacijos.

Mokslininkas atvyksta į Lietuvą kovo 24–25 d. S. Goldfarbas savo paskaitoje „Non-Alternative Facts: What the LHC is teaching us about our universe“ (anglų k.) supažindins lankytojus su tuo, kaip LHC prisideda prie bandymų surasti aktualius atsakymus.

S. Goldfarbas atvyksta LRT žurnalistės Godos Raibytės kvietimu.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Švedų mokslininkai žada revoliuciją plastiko gamybos industrijoje: aptiko itin vertingą komponentą, kurį išskyrė iš medienos atliekų (5)

Nemaža dalis plastiko taip ir lieka neperdirbta, nes procesas yra per brangus, o didelė jo atliekų...

Egipte atkurtas senovinis Luksorą ir Karnaką jungiantis kelias

Egipte atkurtas du senovės šventyklų kompleksus Karnake ir Luksore jungiantis kelias. Jis buvo...

Į Mėnulį iki 2030 metų išsiųs pirmąjį Europos astronautą (8)

Europos kosmoso agentūros (ESA) vadovas nori, kad iki 2030 m. Mėnulyje nusileistų pirmasis...

Itin reti A. Einsteino rankraščiai su realiatyvumo teorija ir klaidomis parduoti Paryžiaus aukcione už rekordinę sumą (4)

Fiziko Alberto Einsteino rankraščiai, kuriuos dėstoma reliatyvumo teorija, antradienį buvo...

Mokslininkai sudarė žmonijos fekalijų žemėlapį: nuo šiol prie jūros jausitės kitaip Parodė ir Lietuvos pajūrį (104)

Naujas tyrimas pažymėjo žmogaus fekalijų įtaką pakrantės vietovėms, ir – pasakykime taip –...

Top naujienos

D+Kalbino Daiva Žeimytė-Bilienė, parengė Laura Tarandaitė

Dulkys apie interpeliaciją: pirmas žmogus, kuriam nunešiau savo planą, buvo šalies prezidentas siūlo galvoti apie kitokias gydymo paslaugų kainas

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys neskuba atsakyti į Seimo opozicijos pasirašytą...

D+Aistė Žebrauskienė

3 investavimo pamokos pagal Mauricą: kokių kvailysčių nedaryti ir kaip gauti didžiausią grąžą

„Jeigu mes tiek taupytume ir taip investuotume kaip Švedija, tai galėtume pasikelti savo...

Jasikevičius po lengvos pergalės gyrė ne tik Jokubaitį, bet ir Zdovcą (4)

„Barcelonai“ su Kauno „Žalgiriu“ nesužaidus nė keturių minučių Šarūnas Jasikevičius...

Savaitgalį – žiemiškai orai: kai kur smarkiai snigs

Į šalį atslinkęs pietinis ciklonas atneš orų permainas ir žiemišką nuotaiką.

Šaro „Barca“ parodė klasę – „Žalgiriui“ leido kvėpuoti tik pusę kėlinio (238)

Penktadienio vakarą „Palau Blaugrana“ arenoje vykusiose Eurolygos 12-ojo turo rungtynėse turnyro...

Mokslininkai skubiai imasi naujojo COVID-19 varianto: tokios perdavimo spartos nebuvo nuo pat pandemijos pradžios baiminamasi, kad omikron „atims karūną“ iš delta atmainos (150)

Pietų Afrikos mokslininkai stengiasi žaibiškai išsiaiškinti, kaip greitai gali plisti naujojo...

Savo balso nebepažinęs Maksvytis braukė prakaitą: net nepavyko išeiti į Klaipėdą pasivaikščioti (7)

25:0 – tokiu spurtu po padrikos rungtynių pradžios raumenis pramankštinusi Lietuvos rinktinė...

D+Jurga Grigienė

Steve'ą Jobsą gydęs gydytojas apie galimybes įveikti vėžį: kai kurie jo patarimai dėl gyvensenos, mitybos ir papildų gali šokiruoti (1)

Medicinos ir inžinerijos profesorius, daktaras Davidas B. Agusas, dėstantis Pietų Kalifornijos...

Po pirmosios pergalės – skaudi procedūra: į Čekiją rinktinė keliaus sumažėjusi (5)

Lietuvos rinktinės vairininkas Kazys Maksvytis iš karto po mačo su Bulgarija atsisveikino su...

Imunologas Strioga apie naująją koronaviruso atmainą: gali kilti nauja pandemijos banga (74)

Imunologas Marius Strioga paaiškino, kodėl naujoji koronaviruso atmaina , jau gavusi omikron...