– Visi paukščiai kilę iš dinozaurų?
– Paukščiai yra dinozaurai. Jie turi plunksnas, snapus – tai dinozaurams būdingi bruožai. Vienintelis bruožas, kuris skiria paukštį nuo kitų dinozaurų, yra gebėjimas skraidyti. Jei atsidurtumėte kreidos periode, paukščiai jums neatrodytų kaip kažkas išskirtinio, nes matytume visą tęstinumą – plunksnuotus tiranozaurus ir kitus plunksnuotus plėšrūnus. Jie visi atrodė kaip milžiniški vanagai – vaikščiojantys, su dantimis, bet be snapo.
– Turbūt jie buvo piktesni nei dauguma šiandieninių paukščių?
– Ir dabar paukščiai būna labai žiaurūs, tik maži. Grįžtant prie hipotezės, ar dinozaurai galėjo išgyventi (būtent tokie dinozaurai, kokius mes įsivaizduojame, – milžiniški tradiciniai dinozaurai, ne paukštiški), yra atviras klausimas, nes šiame straipsnyje parašyta, kad trys didžiosios dinozaurų grupės patyrė ilgalaikį atsiradimo ir išmirimo greičio disbalansą – atsiradimų sumažėjo, išmirimo greitis liko toks pats. Todėl jų mažėjo.
Tačiau buvo ir išimčių – dvi dinozaurų grupės pasižymėjo priešinga tendencija. Jų įvairovė didėjo, ypač pačiose gausiausiose dinozaurų grupėse (raguotųjų ir ančiasnapių). Kaip galime įsivaizduoti, daug rūšių nebūtinai reiškia daug gyvūnų. Gali būti mažiau rūšių, bet jos gali sudaryti didesnę populiaciją. Šis straipsnis analizuoja, ar sumažėjo pačių dinozaurų, kaip individų, skaičius, ar tik įvairovė. Tos dinozaurų grupės, kurios patyrė rūšių įvairovės didėjimą, išnyko taip pat, kaip ir tos grupės, kurios patyrė įvairovės mažėjimą.
Viena iš dinozaurų grupių, kuri patyrė įvairovės mažėjimą, buvo paukščiai. Bet jie išgyveno. Mano nuomone, šie veiksniai parodo, kad veikiausiai nėra tokio paprasto atsakymo, ar iš tikrųjų įvairovės mažėjimas turėjo įtakos dinozaurų išlikimui.
– Kokios dar dinozaurų rūšys išgyveno iki šių laikų?
– Visas šiuolaikinis pasaulis. Galima teigti, kad šis asteroido smūgis paveikė faktiškai visas organizmų grupes. Imant statistiškai, dinozaurai buvo paveikti beveik vienodai, kaip ir žinduoliai. Pavyzdžiui, mes galvojame, kad žinduoliai po dinozaurų išmirimo išgyveno ir suklestėjo, bet žinduoliai iš tiesų patyrė panašų išmirimo lygmenį, kaip ir dinozaurai. Jie irgi buvo beveik išnykę, bet išlikusios mažos jų dalies įvairovė padidėjo, nes nebeliko didžiųjų dinozaurų, kurie juos ėstų ir gaudytų.
Netgi yra nustatyta, kad žinduolių evoliucijos greičiai mezozojaus eroje buvo tokie patys, kaip ir kainozojaus eroje (kurioje mes gyvename), tačiau žinduoliai evoliucionavo labai siauroje ekologinėje erdvėje, visi buvo panašūs į vabzdžiaėdžius arba graužikus. Tai buvo labai smulkūs žinduoliai. Nors buvo ir didesnių – barsuko, ūdros arba skraidančios voverės dydžio žinduolių, bet nieko panašaus į dramblį, liūtą ar banginį mezozojaus eroje neegzistavo.
– O Lietuvoje egzistavo dinozaurų? Juk kai kuriose vietose atrasta fosilijų.
– Lietuvoje dinozaurai tikrai turėjo egzistuoti, nes mezozojaus eroje dalis dabartinės Lietuvos teritorijos buvo sausuma, dalis – jūra. Pačių dinozaurų (ne paukščių, o pačių dinozaurų) Lietuvoje bent jau oficialiai nėra surasta, tačiau taip yra, nes didžiąją Lietuvos dalį uždengia vadinamoji kvartero periodo storymė, atsiradusi po paskutinių ledynmečių. Mes turime labai mažai atodangų arba karjerų, kur atsidengia to amžiaus uolienos. Pavyzdžiui, JAV yra tokių teritorijų, kaip „blogosios žemės“ (angl. „badlands“), kuriose niekas neauga. Paleontologams jos – tikras rojus, nes dykumose labai lengva surasti kaulus. Ten surandama ir dinozaurų griaučių.
Beje, Akmenės rajone esančiame Šaltniškių karjere britų, amerikiečių ir lenkų mokslininkai, tyrinėjantys triaso periodo dinozaurus ir jų giminaičius, mėgino ištirti, ar ten esama kokios nors faunos. Ir buvo surasta žandikaulio fragmentas, kuris priklauso fitozaurui. Fitozaurai yra krokodilams giminingesni dinozaurų giminaičiai, bet ne dinozaurai – kažkas per vidurį tarp dinozauro ir krokodilo. Fitozauras buvo plėšrūnas – jo apatinio žandikaulio fragmentas ir keletas dantų su aštriais pjaunančiais galais primena mėsai pjaustyti skirtą peilį.
– Tai buvo didelis ir smarkus gyvūnas?
– Jis buvo maždaug 5–6 metrų – panašaus dydžio, kaip gerai nupenėtas Nilo krokodilas. Jei buvo surastas toks plėšrūnas, turėjo būti ir jo aukos, pavyzdžiui, žvėriadančiai ropliai. Lietuvoje surasta fitozauro liekana yra žinoma kaip pati šiauriausia pasaulyje. Įdomus dalykas – fitozaurai gyveno arčiau pusiaujo, o Lietuva jautriausiame periode jau buvo nuo jo smarkiai nutolusi, t. y. Pangėjos superkontinento viduryje. Kai visi kontinentai „suvažiavo“ į vieną masyvą, Lietuva buvo to kontinento viduryje.
– Domeykodactylus yra paukštiškas dinozauras, gavęs pavadinimą pagal Domeikos kalnagūbrį Pietų Amerikoje, o pastarasis taip pavadintas geologo ir paleontologo Igno Domeikos garbei. Galbūt lietuviai galėtų pasidžiaugti, kad turi dinozaurą, šiek tiek susijusį su Lietuva?
– Domeykodactylus yra ne dinozauras, o pterozauras, nors ne paleontologams tai turbūt atrodo tas pats. Bet iš tikrųjų tai yra skraidantis roplys. Jis buvo surastas Čilėje. Čiliečiai jautė labai didelę pagarbą I.Domeikai, nes tai labai žymus jų mokslininkas. Kaip lietuvių mokslininkas, I.Domeika priklausė filaretams, filomatams, draugavo su Adomu Mickevičiumi, dalyvavo sukilime prieš carą. Dėl to jis sulaukė carinės valdžios sankcijų, bet nebuvo nei nušautas, nei ištremtas. Vėliau jis išvyko į užsienį, nes jo netenkino sąlygos Lietuvoje.
Lietuvoje I. Domeika studijavo matematiką, vėliau, gyvendamas Vakarų Europoje, baigė geologiją. Baigęs mokslus, I. Domeika išvyko gyventi į Čilę. Šioje šalyje mokslininko laukė garbinga karjera. I.Domeika sustiprino visos
Čilės mokslą pagal europinį modelį, daug vietovardžių pavadinta jo vardu. Vilniaus universiteto geologijos ir mineralogijos katedroje yra I. Domeikos vardo auditorija.
– Ar dar yra dinozaurų, susijusių su lietuviškais vardais, pavadinimais, lietuvių atradėjais?
– Girdėjau, kad I. Domeikos vardu buvo neoficialiai pavadinti zauropodas, t.y. ilgakaklis milžiniškas dinozauras, surastas Čilėje. Neteko specialiai domėtis, ar lietuvių vardais buvo pavadinta daugiau dinozaurų. Tačiau tikriausiai jų galima surasti, nes dinozaurų yra aprašyta apie 1 000 rūšių. Lietuvių pavardėmis pavadinta keletas kitų organizmų grupių. Pavyzdžiui, žymios lietuvių paleontologės Valentinos Karatajūtės-Talimaa garbei jos vardu pavadinta žuvis. Mokslininkė tyrinėjo seniausias pasaulyje žuvis, mūsų tiesioginius protėvius.
