Didžiausiems pasaulio ežerams gresia pavojus

Dideli pasaulio ežerai - Okičobis, Balatonas, Aralo jūra, Baikalas - įtraukti į sąrašą gėlojo vandens telkinių, kuriems dėl seklėjimo ir užteršimo gresia didžiausias pavojus. Tai sakoma pranešime, kuris išplatintas Japonijos Ocu mieste vykstančioje tarptautinėje konferencijoje ežerų išsaugojimo klausimais.

Pranešime primenama, kad maždaug penkiems milijonams Žemės ežerų tenka 90 procentų visų gėlojo vandens atsargų. Per artimiausius 25 metus, kai planetos gyventojų skaičius išaugs dar dviem milijardais žmonių, jo poreikis smarkiai padidės. Bet šių telkinių skaičius sparčiai mažėja - daugiausia dėl irigacijos. Pavyzdžiui, Kinijoje, sakoma pranešime, nuo 1850 iki 1980 metų išnyko 543 dideli ir vidutinio dydžio ežerai, kurių vandenį žmonės išsėmė iki dugno.

Pasak dokumento autorių, ypač didelį nerimą kelia natūralių gėlojo vandens telkinių būklė išsivysčiusiose šalyse. Pavyzdžiui, daugiau kaip 1,8 tūkstančio kvadratinių kilometrų ploto Okičobio ežero Jungtinėse Valstijose vidutinis gylis dabar tesiekia tris metrus. Tai sudaro grėsmę visos Floridos ekologinei sistemai. 600 kvadratinių kilometrų ploto Balatono ežeras Vengrijoje nuseko iki maksimalaus 12,4 metro gylio. Aralo jūra, svarbiausias gėlojo vandens šaltinis Kazachstanui ir Uzbekistanui, užima tik aštuntąją eilutę didžiausių planetos gėlojo vandens telkinių sąraše, nors anksčiau ji buvo ketvirtojoje vietoje.

Pranešime su pasitenkinimu pažymima, kad Baikalas, kur sutelktas penktadalis pasaulio gėlojo vandens atsargų, apskritai tebėra ankstesnio gylio. Bet dokumento autoriai nerimauja dėl nesiliaujančio šio unikalaus ežero ekologinės sistemos niokojimo, kadangi jo pakrantėse statomos pramonės įmonės.