Į Pasaulio paveldo sąrašą įtrauktas Didysis barjerinis rifas, kasmet priviliojantis milijonus turistų, dėl vandens temperatūros kilimo, siejamo su klimato kaita, kenčia nuo masinio blukimo reiškinio, nulemiančio koralų nykimą.
Australijos jūrų biologijos instituto mokslininkus padrąsino plūduriuojančio „Saulės ekrano“, pagaminto iš kalcio karbonato, bandymų rezultatai. Pasirodė, kad tokia plėvelė saugo koralus nuo blukimo.
„Ji sukurta plūduriuoti vandens paviršiuje virš koralų, o ne tiesiogiai ant koralų, ir užtikrinti veiksmingą apsaugą nuo Saulės“, – sakė fondo „Great Barrier Reef Foundation“ vykdomoji direktorė Anna Marsden.
Bandymai su septynių skirtingų tipų koralais parodė, kad tokia apsauginė danga maždaug 30 proc. sumažina Saulės šviesos kiekį ir apribojo daugumos koralų rūšių blukimą.
“(Projektas) sudarė galimybę išbandyti idėją, kad sumažindami koralus pasiekiančios Saulės šviesos kiekį... galime užkirsti kelią jų blukimą nulemiančiam stresui“, – sakė A. Marsden.
Prie projekto, kuriam vadovavo šalies polimerinius banknotus sukūrę mokslininkai, prisidėjo įvairių sričių specialistai.
„Šiuo atveju ... naujovę įgyvendino chemijos inžinieriai ir polimerų mokslo ekspertai, dirbdami drauge su jūrų ekologais ir koralų ekspertais“, – sakė A. Marsden.
Australija, naudojanti daug anglimis kūrenamose elektrinėse pagamintos elektros ir turinti palyginti mažai gyventojų, yra laikoma viena didžiausių pasaulyje teršėjų šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis, skaičiuojant vienam gyventojui. Aktyvistai ragina Kanberą labiau saugoti aplinką.
Didžiajam barjeriniam rifui pavojų kelia ir plėšrios, koralais mintančios jūrų žvaigždės, taip pat žemės ūkio nuotekos.
Pasak A. Marsden, būtų nerealu sakyti, kad „Saulės ekranas“, pagamintas iš medžiagos, kurios randama ir koralų skeletuose, galėtų uždengti visą 348 tūkst. kv. km užimantį rifą.
„Bet jį būtų galima naudoti mažesniu, vietos mastu, siekiant apsaugoti vertingas ar dideliame pavojuje atsidūrusias rifo dalis“, – sakė ji.
„Šiai koncepcijai reikia daugiau darbo ir bandymų, kol prieisime tą etapą, bet tai džiuginantis įvykis tokiu metu, kai mums reikia išstudijuoti visas galimybes ir užtikrinti Didžiojo barjerinio rifo išsaugojimą būsimoms kartoms“, – pažymėjo ji.
Rifo pagrindą sukuriantys kietieji koralai iš kalcio karbonato – tos pačios medžiagos kaip mokyklinė kreida – suformuoja kietą skeletą. Minkštieji koralai kalcio karbonato sukaupia mažiau.
Verslo konsultavimo ir audito firmos „Deloitte Access Economics“ pernai parengtoje ataskaitoje Didysis barjerinis rifas buvo įvertintas kaip 56 mlrd. Australijos dolerių (34,6 mlrd. eurų) vertės turtas. Apskaičiuojant jo vertę buvo atsižvelgta į pajamas iš turizmo ir netiesioginę vertę žmonėms, kurie dar neapsilankė prie šio rifo, bet apie jį žino.