„Jūsų laikrodis rodo neteisingą laiką“, – vos prasidėjus pokalbiui pastebi kartu laboratorijoje besilankantis fotografas. „Atominis laikrodis rodo pasaulinį laiką, mes kitu negyvename, – šypsosi dr. Rimantas Miškinis ir paaiškina, – Prie šio laiko pridėję mūsų laiko zonos (UTC) koeficientą (plius 3 valandos), turėsime Lietuvos laiką“.
„Paprasčiausias laikrodis – saulė, tai gamtoje pasikartojantys procesai, pagal kuriuos mums paprasta suvokti ir apskaičiuoti laiką. Kitas būdas laikui skaičiuoti – švytuoklė, čia jau veikia žemės traukos dėsniai, taip pat yra mechaniniai laikrodžiai, paremti spyruoklės veikimu. Atominis laikrodis paremtas procesais vykstančiais atomų viduje, konkrečiai Lietuvoje esantys remiasi cezio atome vykstančiais procesais, dar yra rubidžio, vandenilio ir kitokie atominiai laikrodžiai“, – dėsto R. Miškinis.
Pasak jo, Antrojo pasaulinio karo metu, aktyvėjant aviacijai, reikėjo lokatorių, buvo atliekami įvairūs su tuo susiję bandymai ir eksperimentai. Tuomet ir buvo pastebėtos tam tikros cezio atomo savybės, kurios dabar panaudojamos atominiuose laikrodžiuose apskaičiuojant pasaulinį laiką.
Apskaičiuojant pasaulio laiką dalyvauja ne tik skirtingose pasaulio šalyse esantys atominiai laikrodžiai, bet ir nacionaliniai metrologijos centrai (Lietuvos atveju – FTMC Laiko ir dažnio laboratorija), aplink Žemę skriejantys kosminiai GPS palydovai ir Paryžiuje veikiančio Tarptautinio svorių ir matų biuro Laiko skyrius (pranc. Bureau International des Poids et Mesures, BIPM).
„Būtent į šį biurą suplaukia duomenys iš visame pasaulyje esančių atominių laikrodžių ir pagal tam tikrą algoritmą apskaičiuojamas teorinis laikas“, – sako mokslininkas.
Pasak jo, visos navigacinės sistemos veikia atominių laikrodžių principu. Kiekviename palydove yra po rinkinuką specializuotų atominių laikrodžių, jie visuose palydovinėse sistemose sinchronizuoti ir vienu metu išduoda impulsus, kuriuos priima žemėje esantys imtuvai, pvz. esantys mūsų mobiliuosiuose telefonuose.
Programinė įranga, įvertinusi palydovų atstumą, apskaičiuoja įrenginio vietą žemėje palydovų atžvilgiu. Šis principas panaudojamas matuojant ir registruojant laiko skirtumą tarp atominio laikrodžio rodmenų ir laiko signalų, gaunamų iš GPS palydovų. Šiuos signalus priima ant pastato stogo esančios antenos, duomenys perduodami į kompiuterį, kur duomenys surenkami, apdorojami ir perduodami į Paryžių.
Pakylame ant pastato, kuriame yra laboratorija stogo – ketiname apžiūrėti GPS signalą priimančią anteną. Nuo čia atsiveria nuostabi dešiniosios Neries krantinės panorama. Nejučia su pavydu pagalvoju apie būsimus vadinamojo ministerijų miestelio naujakurius, ateityje turėsiančius galimybę mėgautis tuo vaizdu kasdien.
Pasaulinio laiko skaičiavimuose dalyvaujanti viena iš antenų atrodo visai maža, savo forma primena frisbie diską. Šios antenos labai jautrios bet kokiems pašaliniams signalams (todėl šalia neturi būti mobiliojo ryšio antenų), judesiui, jos nė trupučio negali būti judinamos, o tuo labiau perkeliamos į kitą vietą.
Šiuo metu A. Goštauto gatvės kvartale likusi tik minimali atominio laikrodžio veiklai palaikyti reikalinga įranga, pilna nauja sistema įrengta naujose FTMC patalpose Saulėtekyje. Pasak R. Miškinio atominis laikrodis niekada negali sustoti ar būti išjungtas, todėl prieš laboratorijos kraustymąsi buvo nupirkta ir sumontuota nauja sistema Saulėtekyje, kurios veikimas jau keletą mėnesių stebimas ir laukiama Paryžiuje esančio biuro patvirtinimo, kad naujoji sistema veikia tinkamai. Gavus tokį patvirtinimą senoji atominio laikrodžio sistema bus išjungta.
Kam viso to reikia? Atominio laikrodžio parodymus galima įsivaizduoti tarsi arbitrą, kuris leidžia identifikuoti tikslų ir vieningą įvairiose sistemose ir skirtingose laiko zonose vykstančių įvykių laiką.
„Praktiškai šie duomenys naudojami elektroninėje laiko žymoje, kuri dedama į elektroninį parašą, Sodros sistemose, bankiniuose procesuose, telekomunikacijų bendrovių apskaitoje.
Taip pat teikiame įrenginių kalibravimo paslaugą, tarkime metrologijos centrai ar elektros skaitiklius gaminančios įmonės atveža įvairius įrenginius, kuriuos sukalibruojame – patikriname ar konkretaus įrenginio duomenys atitinka etaloną, šiuo atveju atominio laikrodžio rodmenis“, – pasakoja dr. R. Miškinis.
Laiko žyma tam tikrais atvejais gali būti lemtinga, tarkime dalyvaujant pirkimuose, konkursuose, teikiant dokumentus, įsigyjant vertybinių popierių, ypač tai tampa svarbu, kai tokios transakcijos ir sandoriai vyksta tarp kelių šalių ir laiko juostų, o laiko faktorius yra lemiantis. Kad būtų išvengta ginčytinų situacijų ir interpretacijų, remiamasi pasaulinio laiko rodmenimis.
„Tai jus galima pavadinti laiko saugotojais?“, – kreipiuosi į laboratorijos darbuotojus. „Laiko ganytojais“, – neprieštarauja pašnekovas.
Lukiškių g. 9 esančiame pastate buvo saugoma daugiau įvairių matų ir etalonų, kurie šiuo metu jau perkelti į Saulėtekyje esančias patalpas. Šiuo metu čia dar tebėra temperatūros etalonas, kuris yra susietas su medžiagų būsenos kaita. Šioje laboratorijoje dirbama su medžiagomis: konkrečios medžiagos, tarkime vandens, būklės pakitimas laikomas atskaitos tašku visoms kitoms temperatūroms apskaičiuoti. Šioje laboratorijoje taip pat kalibruojami įrenginiai temperatūros matavimui.
Pagal šiuo metu patvirtintą A. Goštauto g. kvartalo konversijos projektą, antruoju projekto įgyvendinimo etapu Lukiškių g. 9 esantis pastatas bus griaunamas. Šie darbai numatyti kitų metų pabaigoje. Jo vietoje, iškils beveik 15 tūkst. kv. m ploto naujas pastatas su požemine automobilių aikštele. Preliminarus šio etapo investicijų dydis – apie 37 mln. eurų.