Sustiprindamas argumentus, jog sėklą reikėtų praryti, vienas 2002 metais pasirodęs tyrimas nustatė, kad spermoje esantys hormonai gali turėti teigiamos įtakos psichinei sveikatai. Tačiau reikėtų pažymėti, kad šio tyrimo metu sėkla į dalyvių organizmus pateko vaginaliniu, o ne oraliniu būdu, be to, tas faktas, kad šis tyrimas rėmėsi stebėjimu, reiškia, kad jokio priežastinio ryšio tarp spermos ir emocinės būklės nustatyti negalima. Nepaisant to, rezultatai vis tiek intriguoja.
Anot autorių, moterys, kurios lytinių santykių metu nenaudojo apsaugos priemonių, pasižymėjo žemesniais depresijos rodikliais negu tos, kurių partneriai naudojo prezervatyvus, ir „moterų depresijos simptomai bei bandymai nusižudyti buvo proporcingi prezervatyvų naudojimo nuoseklumui“.
Norint patvirtinti tokį poveikį, reikėtų atlikti kur kas daugiau tyrimų, tačiau mokslininkai pažymi, kad spermoje yra nemažai tokių nuotaiką keliančių hormonų kaip oksitocinas ir serotoninas, kurie buvo aptikti moterų kraujyje, kai į jų organizmą pateko sperma.
Ar tas pats nutiktų ir spermą prarijus, sunku pasakyti. Tačiau tą padaryti galima ir dėl kitų priežasčių, nes 100 ml vyrų ejakuliato turi maždaug 5000 mg baltymų, taip pat gana nemenką dozę cinko ir nedidelius kiekius vitamino C, magnio bei kalio. Žinoma, kasdienes šių medžiagų dozes geriau gauti su maistu.
Be maistinio turinio, žmogaus sėkla taip pat turi antioksidanto, vadinamo spermidinu. Tyrimai rodo, kad jis sulėtina senėjimo procesus mielių, kirmėlių, musių ir pelių kepenų ląstelėse. Toks poveikis siejamas su spermidino gebėjimu reguliuoti ląstelių savęs virškinimo procesą, vadinamą autofagija. Tačiau kad toks poveikis būtų pasiektas per oralinį seksą, atrodo mažai tikėtina.
Kita vertus, išspjaudami sėklą lauk ir paaukodami viską, kas paminėta aukščiau, jūs reikšmingai sumažinate tikimybę apsikrėsti tokiomis lytiškai plintančiomis ligomis kaip ŽIV, pūslelinė ir hepatitas. Žinoma, šiomis ligomis galima apsikrėsti ir neprarijus spermos, be to, tikimybė pasigauti infekciją itin išauga, jei oralinio sekso aktą atliekantis asmuo burnoje ar šalia jos turi atvirų žaizdelių.
Išspjauti sėklą taip pat būtina tiems, kurie kenčia nuo alergijos ejakuliatui – ji vadinama padidintu jautrumu žmogaus sėklos plazmai (angl. human seminal plasma hypersensitivity). Sukelta tam tikrų prostatos gaminamų baltymų, ši alergija gali sukelti virtinę vietinių ir sisteminių simptomų. Dėl jos kai kurie žmonės negali mėgautis seksu be apsaugos priemonių.
Laimė, ši būklė yra labai reta ir daugumai oralinio sekso dalyvių neturėtų kelti susirūpinimo.
Taigi tiek sprendimas išspjauti, tiek nuryti sėklą turi savų pliusų ir minusų, ir įvykus kulminacijai, turbūt protingiausia būtų vadovautis ne kuo kitu, o asmeninėmis preferencijomis.
Šaltiniai:
