Visi praėję metai, šiais duomenimis, buvo antri šilčiausi nuo tada, kai pradėta registruoti atitinkama statistika. Pernai metais, kurie pasižymėjo sausra ir karščiais, be to, dviejų trečdalių Europos upių vandens lygis buvo žemesnis nei vidutinis, o Alpių ledynai neteko penkių kubinių kilometrų ledo.
C3S vicedirektorės Samanthos Burgess teigimu, ir 2023 metais bent jau dalyje žemyno vėl prognozuojama sudėtinga situacija. Dirvožemis Pietų Europoje ir toliau yra „neįtikėtinai“ sausas. Tai esą turės padarinių, jei pavasarį nebus „reikšmingų kritulių“. Besitęsianti sausra jau dabar atsiliepia vegetacijai. Todėl „tikėtinas“ derliaus sumažėjimas.
Praėjusi vasara Europoje buvo pati šilčiausia. Temperatūra čia vasaros mėnesiais buvo vidutiniškai 1,4 laipsnio didesnė nei 1991–2000 metų referenciniu laikotarpiu. „Mūsų laukiantis klimatas labai skirsis nuo klimato, kokiame mes užaugome“, – žurnalistams sakė „Copernicus“ direktorius Carlas Buontempas. Todėl esą juo svarbiau rinkti duomenis ir žinias ir daryti teisingas išvadas.
Pietų Europoje praėjusią vasarą smarkiai išaugo skaičius dienų, kurios laikomos ekstremalaus karščio dienomis, kai karštis kelia pavojų žmonių sveikatai. Be to, saulės spinduliuotė Europoje buvo intensyviausia per praėjusius 40 metų. Dėl to daugelyje žemyno vietų saulės energijos gamybos potencialas buvo didesnis nei vidutinis. Ekspertai daro prielaidą, kad ši tendencija išliks ir toliau.
Tuo tarpu šiltnamio efektą sukeliančių dujų koncentracija atmosferoje nemažėjo ir pernai. Priešingai, anglies dioksido ir metano koncentracija didėjo.
„Skubiai būtina mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą, kad būtų užkirstas kelias blogiausiems klimato kaitos padariniams“, – teigė S. Burgess.
„Copernicus“ pati statistiką renka nuo 1979 m. Be to, tarnyba naudojasi antžeminių stočių, orlaivių ir palydovų duomenis, surinktus nuo 1950-ųjų.
