Sekso ir orgazmo metu išsiskiria vadinamasis meilės hormonas oksitocinas, kuris labai svarbus dviem žmonėms kuriant artimą ir prasmingą ryšį.
Tik egzistuoja ir tamsioji pusė: kartais žmonės sekso metu arba iškart po jo miršta. Laimei, tokių atvejų labai mažai – jis sudaro vos 0,6 proc. visų staigių mirčių.
Yra daugybė priežasčių, kodėl taip gali nutikti. Dažniausiai mirties priežastimi tampa su seksu susijęs fizinis krūvis arba receptiniai vaistai (pavyzdžiui, medikamentai, skirti erekcijos sutrikimams gydyti), taip pat narkotikai, arba keli veiksniai vienu metu.
Didžiausia tikimybė, jog sekso metu sustos širdis, yra garbaus amžiaus asmenims. Vokietijoje atliktas tyrimas atskleidė, kad per 33 metų laikotarpį iš 32 tūkst. staigių mirčių su seksu susiję vos 0,2 proc. atvejų.
Staigi mirtis sekso metu dažniau ištinka vyrus (vidutinis amžius – 59 metai), dažniausia priežastis – širdies smūgis, dar žinomas kaip miokardo infarktas. Panašias išvadas gavo staigaus širdies sustojimo ir sekso ryšį tyrinėję mokslininkai iš Jungtinių Valstijų, Prancūzijos ir Pietų Korėjos.
Ne tik vidutinio amžiaus vyrai
Neseniai šv. Jurgio universiteto Londone mokslininkai nustatė, kad šis fenomenas aktualus ne tik vidutinio amžiaus vyrams.
Tyrimas, kurio išvadas skelbia „JAMA Cardiology“, analizavo staigaus širdies sustojimo atvejus 6847 asmenims, mirusiems nuo 1994 metų sausio iki 2020 metų rugpjūčio.
Iš jų 17 (arba 0,2 proc.) mirė sekso metu arba per valandą po jo. Vidutinis mirusiųjų amžius siekia 38 metus, 35 proc. atvejų – moterys. Tai didesnis skaičius, nes nustatytas per ankstesnius tyrimus.
Šias mirtis lėmė ne širdies smūgis, kaip kad vyresnių vyrų atveju. Pusės mirusiųjų (53 proc.) skrodimai parodė, kad mirties metu širdis buvo struktūriškai normali, o mirties priežastimi tapo staigus nenormalus širdies ritmo sutrikimas, dar vadinamas staigiu aritminės mirties sindromu (SADS).
Antroji populiariausia mirties priežastis (12 proc.) – aortos diseksija. Ji ištinka, kai sutrūksta kūną krauju aprūpinančios didžiosios širdies arterijos sienelės sluoksniai, kraujas pateka tarp sluoksnių, todėl arterija išsipučia ir plyšta.
Likusius mirties atvejus lėmė širdies struktūrinės anomalijos, pavyzdžiui, kardiomiopatija (širdies raumens liga, dėl kurios širdžiai sunkiau pumpuoti kraują ir juo aprūpinti likusį organizmą), arba retos genetinės ligos, vadinamos bendriniu terminu – kanalopatijos. Tai atvejai, kai netinkamai veikia iš širdies raumens ląstelių natrį ir kalį pašalinantys ir juos priimantys jonų kanalai. Kalio ir natrio kiekio pokyčiai ląstelėse keičia elektros srovę širdies raumenyje ir atitinkamai koreguoja širdies ritmą.
Pakitus širdies ritmui, gali pritrūkti deguonies (miokardo išemija), o tada atsiranda realus pavojus, jog širdis staiga liausis plakusi.
Šis naujas tyrimas leidžia daryti išvadą, kad dažniausiai žmonėms iki 50 metų širdies staiga sustoja dėl aritminio mirties sindromo arba kardiomopatijų.
Jaunesnio amžiaus žmonėms, kuriems diagnozuotos šios būklės, privalo dėl su seksu susijusių rizikų pasikonsultuoti su savo kardiologu.
Nepaisant to, tyrimuose pastebimas būtent tokių mirčių dažnis itin menkas, tad galima daryti išvadą, kad rizika labai nedidelė – net ir turint minėtų širdies problemų.
