Kai XIV a. viduryje juodosios mirties pandemija baigėsi, bakterija Yersinia pestis neketino pasiduoti ir dar 500 metų skynė žmonių gyvybes. Šis liūdnas maro protrūkių laikotarpis, vadinamas antrąja pandemija, truko iki XIX a. Iš kurgi atsirado šios mirtinai pavojingos ligos sukėlėja?
Naujo tyrimo metu tarptautinė mokslininkų komanda rekonstravo 34 Yersinia pestis genomus, gautus iš 34 žmonių, mirusių 10 skirtingų šalių, dantų. Tyrėjai sudarė savotišką maro genealoginį medį, apimantį XIV–XVII amžius.
Genealoginis medis, sukurtas ištyrus Anglijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje ir kitose šalyse šia bakterija užsikrėtusių žmonių palaikus, atskleidžia Yersinia pestis kilmės diversifikaciją į keletą genetiškai skirtingų atmainų, tačiau jos turi bendrą protėvį.
„Rezultatai rodo vieną Yersinia pestis paplitimo Europoje kelią per mieles“, – sakė archeogenetikė Maria Spyrou, dirbanti Maxo Plancko žmonijos istorijos mokslų institute. Regis, tam tikras štamas yra visų antrosios pandemijos štamų protėvis.
Tyrėjų teigimu, prekursorius atkeliavo iš Rusijos. Konkrečiai – iš Laiševo miesto, esančio istoriniame Volgos regione. Ši išvada buvo padaryta išanalizavus mėginį LAI009.
„Mūsų filogenetinė rekonstrukcija rodo, kad izoliatas LAI009 iš Laiševo yra juodosios mirties izoliatų iš Pietinės, Vidurio, Vakarų ir Šiaurės Europos bei vėlyvojo XIV a. izoliatų iš Londono ir Bolgaro protėvis“, – straipsnyje aiškina mokslininkai.
„Manome, kad LAI009 yra kol kas seniausia štamo, atkeliavusio į Europą antrosios pandemijos bangos pradžioje, forma.“
Žinoma, atliekant tokio pobūdžio rekonstrukciją, išvadas neišvengiamai riboja turimi palaikai. Kitaip tariant, mokslininkai pripažįsta, kad visai įmanoma, jog maras, bent jau tuo istorijos laikotarpiu, galėjo turėti senesnių formų kitose vietose, kurios galbūt nebuvo pakankamai ištirtos.
„Tikėtina, kad ateityje bus atrasta naujų štamų Vakarų Eurazijoje, tuomet tyrimo išvadas teks pakoreguoti“, – teigė M. Spyrou.
Kad ir kaip ten bebūtų, štamui iš Rusijos įsitvirtinus antrosios pandemijos pradžioje, bėgant metams jis išsišakojo į kelias skirtingas formas. Mokslininkų komandos teigimu, šiuolaikinių šių variantų palikuonių kol kas nebuvo aptikta. Tikriausiai jie išnyko.
Nors naujasis atradimas neleidžia neginčijamai tvirtinti, kad juodoji mirtis atsirado Rusijoje, tačiau visgi sužinojome ankstyvąją 500 metų trukmės marą sukėlusios bakterijos genetinę kilmę.
Kadangi šis senovinis patogenas yra toks galingas ir atkaklus žmonijos palydovas, informacijos apie jį, ko gero, niekada nebus per daug. Jei esame priversti dalytis savo planeta su Yersinia pestis, apie šią bakteriją turime žinoti viską.
„Antrosios maro pandemijos mirtingumas tikriausiai buvo didžiausias iš visų trijų žinomų pandemijų“, – rašė mokslininkai.
„Tai – klasikinis istorinis greitai plintančios infekcinės ligos atsiradimo, ilgalaikio paplitimo ir galiausiai dėl šiuo metu nesuprantamų priežasčių įvykusio išnykimo pavyzdys.“
Mokslininkų tyrimo rezultatai išspausdinti žurnale „Nature Communications“.
