Taip, bekapsint paskutinėms šių metų akimirkoms, prie pačių paskutinių sekundžių prisidės viena papildoma, „keliamoji“ sekundė. Tokios keliamosios sekundės yra pridedamos prie metų pabaigos, bandant kompensuoti vis lėtėjantį Žemės sukimąsi. Kitaip ypač tikslūs atominiai laikrodžiai pradėtų po truputį skubėti.
„Ši papildoma keliamoji sekundė leidžia priderinti astronominį laiką, kuris priklauso nuo planetos sukimosi greičio, prie žmonių naudojamo pasaulinio suderintojo laiko (angl. Universal Coordinated Time – UTC), kuris yra pastovus ir jį skaičiuojame, naudodami atominius laikrodžius jau nuo 1967-ųjų“, – aiškinama Paryžiaus observatorijos pranešime. Šioje observatorijoje yra įsikūrusi Tarptautinė Žemės sukimosi ir atskaitos sistemų tarnyba (angl. International Earth Rotation and Reference Systems Service; IERS), atsakinga už laiko sinchronizavimą.
Atominės sekundės – tai yra tikslūs mikrobangų tiksėjimai nekintančiu dažniu, kuriuos skleidžia tam tikri atomai. Tuo tarpu Žemės sukimasis yra labai nežymiai mažiau nuoseklus negu atominės sekundės. Taip yra dėl įvairių veiksnių, tarp kurių yra ir Saulės bei Mėnulio traukos jėgos įtaka, pavyzdžiui, pastarasis nuolatos šiek tiek stabdo Žemės sukimąsi. Žemės sukimasis taip pat priklauso nuo geologinių įvykių, tokių kaip stiprūs žemės drebėjimai. Netgi didžiųjų ledynų tirpimas arba didėjimas daro įtaką planetos sukimuisi.
Praeitais metais keliamoji sekundė buvo pridėta prie birželio mėnesio paskutinės dienos – įprastai tokia korekcija atliekama metų viduryje arba pabaigoje. Taip daroma tam, kad mūsų naudojami kompiuteriai bei kiti elektroniniai prietaisai, skaičiuojantys laiką, „neišeitų iš proto“.
Dėl tos pačios priežasties keliamaisiais metais pridedama viena diena – vasario 29-oji. Tad jei šie metai pasirodė nesibaigiantys, iš tiesų taip ir buvo – dovanų gavome vieną papildomą dieną ir vieną papildomą sekundę. Mokslininkai teigia, kad jei nepridėtume keliamųjų sekundžių, Žemė 2100-aisiais nuo Saulės atsiliktų 2-3 minutėmis, o atėjus 2700 metams – net visu pusvalandžiu.
