Remiantis preparatą kuriančios įmonės „Oravax“ išplatintu pranešime spaudai, pirmieji klinikiniai tyrimai su žmonėmis turėtų startuoti iki birželio.
Kaip rašoma portale „ScienceAlert“, šis žingsnis reiškia, kad prasidės anksčiausia vakcinos kūrimo fazė. Sėkmės garantijų niekas neduoda, be to, net ir tuo atveju, jei būtų pripažintas vakcinos efektyvumas, reikėtų laukti bent metus ar dar daugiau, kol ją bus leista visuotinai vartoti. (Pavyzdžiui, „Moderna“ ir „Pfizer“ pirmuosius bandymus su žmonėmis pradėjo 2020-ųjų kovą ir gegužę atitinkamai.)
Per burną vartojamos vakcinos priskiriamos antrosios kartos vakcinavimo preparatams, kuriuos lengviau skirti ir paprasčiau platinti.
„Oravax“ yra bendroji įmonė, paremta dviejų firmų – Izraelio ir Jungtinių Valstijų kompanijos „Oramed“ bei Indijos bendrovės „Premas Biotech“ – bendradarbiavimu.
Per burną vartojamos vakcinos išleidimas įgalintų žmonės vakcinuotis savarankiškai, neišeinant iš namų, nurodė „Oramed“ generalinis direktorius Nadavas Kidronas.
Tokia vakcina galėtų būti gabenama įprastuose šaldytuvuose ir laikoma kambario temperatūroje, todėl, kaip paminėjo N. Kidronas, gerokai supaprastėtų jos pristatymas į bet kurią pasaulio šalį.
Visgi Paulas Hunteris, medicinos mokslų profesorius iš Rytų Anglijos universiteto, taip optimistiškai kalbėti nesiryžta, o savo būgštavimus jis išdėstė portalui „Insider“ adresuotame elektroniniame laiške.
„Norint įsitikinti per burną vartojamos vakcinos veiksmingumu, reikia atlikti nuodugnius tyrimus, – nurodė P. Hunteris. – Vis dėlto tokia vakcina pasiteisintų vakcinuojant didelę adatų baimę turinčius žmones, be to, supaprastėtų ir paspartėtų jos skyrimo procedūros.“
P. Hunteris pripažino, kad, lyginant su įšvirkščiama vakcina, per burną skiriamas preparatas turi įvairių pranašumų.
„Kalbant apie sistemines vakcinas (skiepus į ranką), paprastai akcentuojamas jų veiksmingumas apsaugant nuo sunkių ligų, bet nuo infekcijos jos taip veiksmingai neapsaugo“, – paminėjo profesorius.
Kadangi infekcija prasideda nuo užkrato patekimo į nosį ir gerklę, būtent į tas sritis orientuotos vakcinos galėtų sukovoti su infekcija anksčiau nei ji išvirstų į ką nors rimtesnio.
Jokių duomenų apie „Oravax“ vakciną kol kas neskelbiama.
„Su gyvūnais atliktų tyrimų rezultatai nuteikia optimistiškai, – nurodė P. Hunteris, – bet būtina turėti omeny, kad tyrimų su gyvūnais rezultatai ne visada sutampa su tais, kurie gaunami, ištyrinėjus poveikį žmonėms.“
„Jei norime būti tikri, turime imtis tyrimų su žmonėmis“, – pabrėžė jis.
Mokslininkus šiuo metu domina ne tiktai šios, bet ir kitų antrosios kartos vakcinų, pavyzdžiui, įpurškiamų į nosį ir kitokių, veiksmingumas.
Remiantis vasario 25 d. leidinyje „The Independent“ pasirodžiusia publikacija, profesorė Sarah Gilbert, vadovavusi Oksfordo ir „AstraZeneca“ vakciną kūrusiems mokslininkams, nurodė, kad Oksfordas svarsto galimybę sukurti per burną skiriamas tabletes ir nosies purškalą.
Į „Insider“ pateiktus tikslinamuosius klausimus apie darbą prie per burną skiriamų vakcinų Oksfordo universitetas, deja, neatsakė.
Pirmąją per burną skiriamos vakcinos tyrimų fazę jau vykdo įmonė „ImmunityBio“. Vis dėlto jos kuriamą vakciną reikėtų laikyti ne atskiru, o į raumenis švirkščiamą vakcina papildančiu preparatu.
Kol kas yra atliktas tik vienas per burną skiriamos COVID-19 vakcinos testas su žmonėmis, ir gauti rezultatai – nepatenkinami.
2020-ųjų pabaigoje įmonė „Vaxart“ informavo apie drąsinančius bandymų su gyvūnais rezultatus. Deja, jau po pirmųjų poveikio žmonėms tyrimų teko nusivilti.
