aA
400 000 metų senumo ietis yra apie dviejų metrų ilgio, pagaminta iš tvirto eglės kamieno ir aštriai nudrožtu vienu galu. Storgalis – ir svorio centras – yra pirmajame trečdalyje, vadinasi, ginklas buvo skirtas svaidymui. O provokatyvi teorija byloja, kad iš šio ginklo gimė visa žmonių civilizacija – ir demokratija, ir klasių pasiskirstymas, ir šiuolaikinės valstybės.
Ietys
© AFP/Scanpix

Kaip rašo newscientist.com, šios teorijos pagrindas yra paprasta idėja: ginklo, kuriuo galima nužudyti per atstumą, išradimas reiškia, kad galia buvo atskirta nuo fizinės jėgos. Net pats silpniausias, žemiausiai hierarchijos piramidėje tūnantis individas galėjo nužudyti pirmaujantį patiną. Norėjusieji valdžios turėjo ją įgyti kitais būdais – įtikinėjimu, gudrumu, žavesiu – taigi, pradėjo vystytis tokie charakterio bruožai, dėl kurių mes tapome žmonėmis. „Trumpai tariant, 400 000 evoliucijos metų mirtinų ginklų aplinkoje yra Homo sapiens dominavimo priežastis“, - sakė Santa Fe instituto (JAV) ekonomistas Herbertas Gintis, tiriantis socialinių santykių ir bendradarbiavimo evoliuciją.

Žmonių tapimo civilizuotomis būtybėmis mįslę gali padėti įminti kitų primatų socialinės organizacijos evoliucijos tyrimai. Jie prieštarauja ilgai vyravusiam požiūriui, kad politinė struktūra yra grynai kultūrinis reiškinys ir verčia manyti, kad svarbūs ir genai. Jei tai tiesa, tuomet faktas, jog tik mes vieni iš visų primatų sugebėjome išvystyti labai sudėtingas visuomenes, tampa dar labiau gluminančiu. Anksčiau šiais metais nepriklausoma institucija - Ernsto Strüngmanno forumas – į Frankfurtą (Vokietija) sukvietė mokslininkus aptarti, iš kur atsirado žmonių visuomenės sudėtingumas. Karštų debatų ašis buvo galimybė, kad žmonių visuomenės evoliucijos naują kryptį lūžio taškuose lėmė mirtinų ginklų technologinė pažanga.

Trumpai tariant, 400 000 evoliucijos metų mirtinų ginklų aplinkoje yra Homo sapiens dominavimo priežastis
Herbertas Gintis

Mintis, kad ginklai yra socialinių permainų katalizatoriai, gimė prieš maždaug tris dešimtmečius, kuomet britas antropologas Jamesas Woodburnas stebėjo Hadza rinkėjų-medžiotojų bendruomenę Tanzanijoje. Jų gyvenimo būdas nesikeitė tūkstantmečiai ir manoma, kad jis yra artimas mūsų akmens amžiaus protėvių gyvenimo būdui. O J. Woodburnas pastebėjo, kad jie yra aršūs lygiavos gynėjai. Nors Hadza bendruomenėje yra individų, kurie imasi vadovaujančio vaidmens vienoje ar kitoje srityje, nėra asmens, kuris valdytų visus ir viską. Ši bendruomenė taip pat turi mechanizmų, apsaugančių nuo lyderius nuo per didelės galios įgijimo – pavyzdžiui, engėjas gali būti užpultas iš pasalų ar nužudytas miego metu. Pasak J. Woodburno, didžiojo svieto lygintojo vaidmenį šioje bendruomenėje atlieka medžioklės ginklas.

Po keleto metų Pietų Kalifornijos universiteto (JAV) antropologas Christopheris Boehmas nurodė, kad mums artimiausių primatų – šimpanzių – socialinė organizacija yra visai kitokia. Šimpanzės gyvena hierarchinėmis mišriomis grupėmis, kuriose dominuojantis patinas kontroliuoja maisto ir patelių „išteklius“. Savo 2000 metais publikuotoje knygoje „Hierarchy in the Forest“ C. Boehmas pasiūlė mintį, kad lygiava atsirado ankstyvose žmonių bendruomenėse, nes buvo atsisakyta jėga grindžiamo dominavimo hierarchinės sistemos – manoma, kad tokios permainos priežastis yra mėtomųjų ginklų atsiradimas. Tačiau J. Woodburno idėją atgaivinęs C. Boehmas taip pat pabrėžė įgimtus žmonių ir šimpančių panašumus. „Mes linkę formuoti hierarchines sistemas, bet taip pat mėgstame kurti sąjungas, kad valdžia mūsų per daug neengtų, nebūtų labai savanaudė“, - rašė mokslininkas. E. Strüngmanno forume H. Gintis tvirtino, kad tokia įgimta įtampa vyravo didžiojoje žmonijos istorijos dalyje – iki pat šių dienų.

Lygiavinės tendencijos

C. Boehmo įsitikinimą, kad turime polinkį formuoti ir lygiavines, ir hierarchines socialines struktūras, stiprina ir tyrimas, žurnale „Nature“ publikuotas praėjusiais metais. Tyrimo autorė – Oksfordo universiteto (Jungtinė Karalystė) Susanne Shultz – kartu su kolegomis tyrė 217 dabar egzistuojančių primatų rūšių socialines struktūras ir genetinį panašumą. Jų analizė atskleidė įvairų bendruomenių organizuotumą – nuo gyvenimo po vieną iki sudėtingų socialinių struktūrų – ir įrodė, kad kuo rūšys artimesnės genetiškai, tuo panašesnės ir jų sudaromos socialinės struktūros.

Bet jei mūsų protėviai, kaip ir šimpanzės dabar, kadaise buvo hierarchiniais sutvėrimais, tai kaip jie sukūrė kitokias politines struktūras? H. Gintis perėjimą prie gyvenimo grupėmis mato kaip takoskyrą, nes ji primatams suteikė galimybę dalintis didesniu sumedžiotu grobiu. Australopitekų rūšys, gyvenusios prieš 3-4 milijonus metų, tikriausiai buvo maitėdos, tačiau jie galėjo turėti ir mėtomų akmenų, kuriais gynėsi nuo plėšrūnų. „Žinome, kad australopitekai rinko akmenis ir juos perkėlinėjo“, - sakė H. Gintis.

Kažkuriuo metu homininai ėmėsi medžioklės ir išrado ginklus, kuriais buvo galima žudyti iš toli. Seniausią pasaulyje ietį praėjusio amžiaus pabaigoje atviroje kasykloje Vokietijoje aptiko archeologas Hartmutas Thieme, o greta seniausios ieties buvo rasti dar du panašūs ginklai, arklio, dramblio ir elnio liekanos. Tačiau tikėtina, kad tokie ginklai buvo gaminami ir kur kas seniau nei prieš 400 000 metų – mat archeologiniai senovės tyrinėjimai visos praeities dar neištyrė, o medis lengvai pūva.

Kad ir kada bebuvo išrasti mėtomieji ginklai, jie pakeitė mūsų protėvių evoliuciją. Šimpanzių viršutinė kūno dalis yra pritaikyta šokinėjimui tarp medžių ir siūbavimui ant šakų. Mėtymui reikia visai kitokio liemens, kitokios rankos, kitokio delno – nekalbant apie smegenų grandines, nuo kurių priklauso rankų judesių koordinavimas – tokiems išlikimo tikimybę didinusiems žmonių bruožams evoliucija suteikė pirmenybę išlikimo lenktynėse. Mėtymo įgūdis tapo esmine žmogų nusakančia charakteristika, savo 2009 metais išleistoje knygoje „Death from a Distance and the Birth of a Humane Universe“ tvirtina Stony Brook universiteto (JAV) evoliucinės biologijos ekspertas Paulas Binghamas ir psichologė Joanne Souza. Jie gebėjimą mėtyti prilygino gepardo bėgimui ir mano, kad būtent dėl to socialinis bendradarbiavimas tapo neišvengiamu dalyku: kai žmonės išmoko žudyti per atstumą, niekas negalėjo įsitvirtinti valdžioje vien per jėgą.

Be dominuojančio patino, kuris užtikrintų tvarką bendruomenėje, mūsų protėviams reikėjo naujo bendruomenės modelio, užtikrinančio socialinę darną. Šiuolaikinių lygiavinių bendruomenių tyrimai rodo, kad tuomet išsivysčiusi esminė tendencija buvo griežtos socialinės normos – taip pat dykaduonių baudimas. Klajokliai galvijų piemenys iš Turkanos bendruomenės Rytų Afrikoje gyvena be centrinės valdžios, bet gali sėkmingai surinkti dideles karių grupes, kuriose kariai vienas kitam nėra giminės ir vienas kito net nepažįsta. Stony Brook universiteto atstovė Sarah Mathew ir Arizonos valstijos universiteto (JAV) mokslininkas Robertas Boydas išsiaiškino, kad Turkanos bendruomenės darną bent iš dalies lemia bausmės už bailumą ir dezertyravimą – vieši išplakimai ir baudos.

Bendradarbiavimas arba mirtis

Taigi, gyvenant grupėmis padidėjo medžioklių efektyvumas, medžioklė paskatino ginklų technologinę raidą, o nauji ginklai sunaikino dominuojančio patino sąvoką ir suteikė pradžią bendradarbiavimo tendencijoms. Iš pirmo žvilgsnio tai, atrodo, yra sklandi istorija, bet ar iš tiesų mirtini ginklai reikalingi norint paaiškinti perėjimą nuo hierarchinių bendruomenių, kur dominuodavo tas, kuris buvo fiziškai stipriausias, prie lygiavinių bendruomenių? Forume Ciuricho universiteto (Šveicarija) Antropologijos instituto vadovas Carelas van Schaikas pažymėjo, kad medžiotojų-rinkėjų bendruomenėse individai yra labai stipriai priklausomi vienas nuo kito, ypač jei kuris nors suserga ar dėl kokios kitos priežasties negali atnešti maisto kitiems. „Dėl šio tarpusavio priklausomybės ryšio tiesiog negalima sau leisti per daug viršininkauti“, - sakė C. Von Schaikas.

Civilizaciją pagimdė ietis, arklys ir šautuvas?
© Reuters/Scanpix

Tuomet galbūt ankstyvosios medžiotojų-rinkėjų bendruomenės pasirinko lygiavą dėl to, kad ji buvo būtina norint išlikti. Tiesa, šią galimybę susilpnina pastarųjų laikų šimpanzių laukinėje gamtoje stebėjimo rezultatai. Kaip ir mūsų protėviai, šie gyvūnai kartu medžioja, dalinasi mėsa, rūpinasi susirgusiais gentainiais. Bet šimpanzės nesugeba naudotis mėtomaisiais ginklais. Nors yra pastebėta, kad jos naudojasi akmeniniais įrankiais – pavyzdžiui, riešutams gliaudyti – jos nesugeba tiksliai mesti akmens kaip ginklo. Ir jos vis dar gyvena hierarchinėse bendruomenėse su dominuojančiais patinais.

Kad ir kokia buvo priežastis, suteikusi žmonėms galimybę atsikratyti hierarchinio valdymo, lygiavinė santvarka pasirodė esanti labai efektyvi, ji buvo taikoma šimtus tūkstantmečių. Bet vėliau, maždaug prieš 10 000 metų, įvyko dar viena labai svarbi politinė permaina. Jos tiesioginis katalizatorius buvo žemdirbystės atsiradimas ir dėl to suaktyvėjusi prekyba. Ir savo ruožtu dėl to pakito ginklų naudojimas. „Kai tik atsirado galimybė kaupti turtą, individai galėjo turtą monopolizuoti ir suteikti kitiems motyvus juos ginti“, - sakė H. Gintis. Dėl to atsirado naujo tipo hierarchija, kurioje dominavo „Didysis žmogus“ - nebūtinai fiziškai stiprus, bet būtinai pakankamai turtingas, kad sugebėtų išlaikyti nedidelę grupę ginkluotų ir klusnių pavaldinių, kurie jį gintų.

Tokiu būdu žmonija įžengė į nevaldomo despotizmo amžių. Buvusieji hierarchinės piramidės viršuje išnaudojo esančiuosius žemiau – versdavo juos vergais, reikalavo mokėti mokesčius ir panašiai. Bet taip pat gynė juos nuo išorinių grėsmių, taigi, sistema buvo stabili tol, kol išorinio priešo grėsmė buvo didesnė nei išnaudojimo keliami nepatogumai. Tuo tarpu pačių despotų, savo valdžią įtvirtindavusių laikantis rizikingos kitų žmonių ištikimybės pirkimo strategijos, likimas nebuvo toks stabilus. „Galima teigti, kad savo lovoje nuo senatvės jie nemirdavo“, - sakė H. Gintis.

Tokios turtu grįstos hierarchinės struktūros tapo šiuolaikinių valstybių daigeliu. O nuo mažios pradžios tokios protovalstybės į kitą raidos etapą bent iš dalies vėl šoktelėjo dėl kitos ginklų technologinės inovacijos. Maždaug prieš 5500 metų buvo prijaukinti arkliai, bet tik maždaug 1000 m. p. m. e. Eurazijos stepių klajokliai išmoko ant jų sėdėti ir juos valdyti. Dabar žmonės galėjo šaudyti strėlėmis su geležiniais antgaliais iš mažų, galingų lankų sėdėdami raitomis. Tokia ginkluoto raito kario kombinacija, pasak Konektikuto universiteto (JAV) mokslininko Peterio Turchino, buvo pirmas masinio naikinimo ginklas.

Pirmasis masinio naikinimo ginklas

Raitas lankininkas
© AFP/Scanpix

„Tokia technologija labai smarkiai padidino karybos mastus, konfliktai tapo kur kas labiau puolamaisiais“, - forume sakė P. Turchinas. O puolamos grupės, norėdamos padidinti savo išlikimo tikimybę, būrėsi į didesnes, lengviau ginamas bendruomenes. P. Turchinas netgi mano, kad didžiosios šiuolaikinės religijos atsirado būtent tuo laiku, reaguojant į poreikį sukurti socialinę darną tarp skirtingų etninių grupių. „Tos religijos suteikė galimybę socialumui įveikti etniškumo barjerus“, - teigė mokslininkas. Taip gimė tautinės valstybės, kurių stipriausias ginklas buvo raitininkas.

O su tokia karine galia galima būtų pamanyti, kad prasidėjo kruvinoji žmonių civilizacijos gali. Bet iš tiesų buvo kaip tik priešingai, teigia Santa Fe instituto ekonomistas Samuelis Bowlesas. Jo skaičiavimai, grįsti archeologiniais ir etnografiniais duomenimis, rodo, kad netgi XX a. - „totalinio karo amžiuje“, kaip jis buvo pavadintas – dėl karo veiksmų Europoje žuvo vos 5 procentai populiacijos – perpus mažiau nei žūdavo Europos akmens amžiaus bendruomenėse ar žūva šiuolaikinėse lygiavinėse medžiotojų-rinkėjų bendruomenėse. Tautinės valstybės pasirodė esančios labai efektyvios laimint karus ir ginant savus gyventojus, mano S. Bowlesas, o tai paaiškina, dėl ko jos tapo dominuojančiu pastarųjų 500 metų socialiniu modeliu.

Muškietininkas
© Shutterstock nuotr.

Bet jei despotiškos, galia grėstos hierarchijos veikė taip puikiai, tai dėl ko pastarųjų laikų „Didieji žmonės“ dalies savo valdžios atsisakė demokratijos naudai? Ir vėl buvo sureaguota į naujų mirtinų ginklų technologijas, sako H. Gintis. Pradedant nuo XVII a. titnaginės muškietos išradimo, šaunamųjų ginklų technologijos vystėsi taip sparčiai, kad XX a. pradžioje pėstininkas su šautuvu tapo pranašesniu už kavaleriją. Kitaip tariant, šaunamieji ginklai gražino galią visuomenei. Dabar valstybių lyderiai tapo priklausomais nuo apsaugos, kurią jiems teikė visuomenės dalis, iš kurios buvo atimtos pilietinės teisės, kuri buvo politiškai nepatenkinta. Jeigu H. Gintis yra teisus, tuomet balso teisės suteikimas didžiajai populiacijos daliai tapo kaina, kurią elitas sumokėjo už populiacijos paramą ir apsaugą.

Tokia tendencija trunka ir šiais laikais, sako P. Binghamas. Demokratizacija eina koja kojon su valstybės piliečių apsiginklavimu – paprastai rankiniais šaunamaisiais ginklais, kurie panaikina valstybini grėsmės monopolį. Pastaraisiais laikais kovojant su hierarchinėmis tendencijomis į kovą stojo dar vienas visuomenės ginklas. Šiandien, kaip ir prieš milijonus metų, daugumos koordinacija yra didelė jėga. Būtent dėl to socialinės medijos šaltiniai tapo galingais demokratijų varikliais – tą įrodo Arabų pavasaris. „Net jei ginkluota vien akmenimis ir kitais paprastais ginklais, gerai koordinuota dauguma turi didžiulę galią“, - aiškino P. Binghamas.

Palaipsninis despotų šalinimas tapo viena iš pagrindine praėjusio šimtmečio tendencija. Ar tai reiškia, kad esame kelyje į visuotinę demokratiją? H. Gintis mano, kad kompromisui vietos nėra. Žmonijai besiplėšant tarp hierarchinio ir antihierarchinio instinkto, atviroms visuomenėms visuomet grėsmę kels despotizmo galios. C. Boehmas sutinka. „Viską galima supaprastinti iki klausimo, ar valdžia kaip savo egzistavimo pagrindą sugebės panaudoti baimę, o ne visuotinį pritarimą. Ir žmonių atveju to visuomet bus siekiama“, - aiškino mokslininkas.

O kas bus už demokratijos?

Bet jeigu ginklų technologijų pažanga lėmė civilizacijos atsiradimą ir raidą, kyla akivaizdus klausimas: o kaip bus toliau?

Atominė bomba
© Shutterstock nuotr.

Per pastaruosius 70 metų stebime megaginklų – atominių bombų, biologinių, cheminių, o dabar ir kibernetinių ginklų – kūrimą. Pasak P. Binghamo ir J. Souza, šie ginklai tapo primityvios „tarpvalstybinės demokratijos“ pagrindu: valstybių koalicijos yra pakankamai grėsmingos, kad suvaldytų „neklusnias“ valstybes. „Nėra kito kelio į pasaulinį bendradarbiavimą, kaip tik toks pusiausvyros palaikymas grėsme. Ir ateityje bus ne kitaip“, - aiškino P. Binghamas.

Demokratinės valstybės paprastai būna turtingesnės už autoritarines, todėl jos gali sau leisti prisigaminti daugiau megaginklų – dėl to tarptautiniame lygmenyje grasinimais siekiama panaikinti autokratiją ir keliauti link demokratijos. Tuo tarpu valstybės viduje megaginklai jokiam visuomenės sektoriui nesuteikia galios prieš kitą tos pačios valstybės sektorių, todėl socialinei struktūrai jų įtaka yra menka. Nacionaliniame lygmenyje jėgos balansui daugiausiai įtakos turi individualūs – paprastai šaunamieji – ginklai. Pasak P. Binghamo ir J. Souza, kuo sėkmingiau valstybinės struktūros monopolizuoja ginklų naudojimą, tuo labiau autoritarinė būna ta valstybė. Būtent dėl to, jų manymu, demokratija prasideda nuo šaunamųjų ginklų demokratizacijos.

Bet ateityje ginklų technologijų pažanga gali pakreipti civilizacijos raidą nauja vaga. „Visai nesunkiai gali atsirasti technologija, dėl kurios demokratijai tektų užsiimtų gyvybinę poziciją“, - sakė H. Gintis. Pasak jo, tai galėtų būti kad ir implantas, galintis sukelti skausmą ar renkantis informaciją apie žmogų, kuriam tas implantas įsodintas. Mokslininko teigimu, tokių technologijų atsiradimą jau dabar galima būtų suvokti. Bet kaip šios technologijos paveiktų žmonių socialinę organizaciją – kol kas nesuvokiama.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Vyrai gerokai ilgiau užtrunka tualete nei moterys: tai visai nesusiję su anatomija (30)

Jeigu kada nors svarstėte, kodėl vyrams kartais prireikia tualete užtrukti ilgiau, veikiausiai...

„Titaniko“ tragedijos liudininkai užsiminė apie keistus tos nakties įvykius: turi naują teoriją (84)

„Tąnakt Šiaurės pašvaistė buvo labai ryški“, – prisiminė įvykio liudininkai.

Burbuliuojantis užutėkis: kaip krauju pripildyta upė gavo savo bjaurų vardą (5)

Čikagos upė turi keletą mažų atšakų, kurios net neturi pavadinimo. Burbuliuojantis upelis...

Čilėje mokslininkai rado bauginančio jūrų grobuonies liekanas (2)

Atakamos dykumoje mokslininkai aptiko vieno didžiausių ir siaubingiausių juros periodo jūrų...

Mokslininkai mano suradę silpnąją COVID-19 vietą: gali pavykti sustabdyti viruso dauginimąsi (9)

HSE universiteto ( Rusija ) mokslininkai teikia aptikę mikroRNR molekules, galinčias nuslopinti...

Top naujienos

Lūžio taškas Europoje: situacija dėl koronaviruso po vasaros keičiasi iš esmės (40)

Atostogoms ir vakarėliams įžiebus smarkų COVID-19 atvejų šuolį vasaros pabaigoje Europoje,...

Taip, kaip buvo, nebebus: ekspertai dėlioja scenarijų, kaip pandemija pakeis mūsų gyvenimą (53)

„ Pandemija keičia mūsų ekonomikos struktūrą ir ji niekada nebebus tokia, kokia buvo“, –...

Giedraičių akistatoje – Roko benefisas, lietuvių tritaškių gausa ir dramatiškas „Baskonia“ triumfas

Ispanijos krepšinio ACB pirmenybėse šeštadienio vakarą susitiko komandos, turinčios savo...

Dar viena tyliai artėjanti epidemija – profesorius ragina imtis veiksmų, kol nevėlu (77)

Visame pasaulyje vis sparčiau didėja vaikų ir paauglių antsvorio ir nutukimo epidemijos mastai....

Liko visai nedaug: su gerais orais turėsime atsisveikinti (4)

Sekmadienio naktį Lietuvos padangė išliks mažai debesuota, todėl lietaus lašų nesitikėkim....

Tinderyje su emigrantu susipažinusi kaunietė: jis mušė ir reikalavo išsižadėti Dievo bei nevalgyti mėsos (262)

Pažinčių programėlėje „ Tinder “ su į Lietuvą trumpam grįžusiu emigrantu susipažinusi...

Teks pasistengti, kad negrįžtume į karantiną: ragina dirbti nuotoliniu būdu bent 7 dienas (187)

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro ( NVSC ) Vilniaus departamento direktorė Rolanda Lingienė...

Liepa Šimkutė | D+ nariams

Seksas darbo baliuje. Kas to nedarėte, meskite į mane akmenį N-18 (26)

Seksas ant stalo, lifte, tualete, ant susitikimų kambario sofutės, automobilyje, požeminėje...

Mama išvirė žemaitišką grybų sriubą: tokios skanios niekur kitur nerasite (75)

Iki šalnų dar pats tinkamiausias laikas pasimėgauti grybais . O ką dar įdomaus iš jų galima...

Masinė avarija Trakų rajone: susidūrė trys automobiliai ir traktorius, sužaloti trys vaikai (130)

Šeštadienį Trakų rajone įvyko didelė avarija - susidūrė trys lengvieji automobiliai ir...

|Maža didelių žinių kaina