Ne paslaptis, kad teritorijos valyti pasiųsti kariai iššaudė daugelį paliktų gyvūnų, tačiau kai kurie išgyveno ir susilaukė palikuonių. Dabar bus bandoma jiems padėti.
Visoje uždraustojoje zonoje gyvena ir laisvai vaikšto šimtai šunų. Daug jų - visai jauni. Smalsumą žadinančioje vietoje lankosi nemažai turistų, tačiau jie perspėjami - šunų liesti negalima, nes tankiame kailyje pasilieka radioaktyvios dalelės.
Tačiau žmonės negali atsispirti mažų šunelių žavesiui ir juos noriai glosto ir maitina - radioaktyvūs šunys turistų visiškai nebijo.
Naujas trumpas dokumentinis vaizdo įrašas „Černobylio šuniukai“, sukurtas Drew Scanlono, rodo paliktų šunų palikuonis, kurie laisvai vaikštinėja pavojingoje, daugeliui uždraustoje ir saugomoje zonoje.
Netoli šios teritorijos lankosi turistai, teritoriją stebintys kariškiai, kartais - mokslininkai. Daugeliui jų jauni šuneliai yra siaubingai liūdnas vaizdas, tačiau netrukus jiems bus mėginama padėti. Dabar šie ir kiti gyvūnai yra pastebimi ir labai arti sugriuvusio reaktoriaus - vos kelių šimtų metrų atstumu.
„The Clean Futures Fund“, pelno nesiekianti organizacija, padedanti užterštoje zonoje gyvenantiems žmonėms ir gyvūnams, parengė 5 metų planą. Per kelerius metus teritorijoje gyvenantys šunys ir katės bus sterilizuoti ir sužymėti, taip siekiama užkirsti kelią jiems atsivesti palikuonių.
Kartu teritorijoje bus pastatyti specialūs įrenginiai, kurie gyvūnus maitins ir girdys, taip siekiama kiek įmanoma sumažinti gyvūnų galimybes gauti radioaktyviųjų medžiagų, pavyzdžiui, lakant užterštą vandenį.
Prie šio plano gali prisidėti savanoriai, taip pat kai kurios organizacijos iš Ukrainos, Jungtinės Karalystės, JAV, veterinarai ir kiti gyvūnų mylėtojai.
Deja, bet Černobylio zonoje retai pamatysite seną šunį ar katiną - jie išgyvena konkurenciją ar vėžinius susirgimus.
Tiems, kurie lankosi Černobylio zonoje, pasakoma, kad negalima lipti ant žolės, skinti augalų, kapstyti žemės ar liesti šunų, nes radioaktyvios dulkės nusėda ant įvairių paviršių, puikiai jos laikosi ir kailyje ar plaukuose.
Tačiau, žinia, kad šunys taisyklių nepaiso - laka, ką randa, kasa kur papuola, laižo vienas kitą ir daro viską, kas žmonėms uždrausta.
Filmo kūrėjai ir turistai pastebi, kad teritorijoje dirbantys žmonės, nors tai ir prieštarauja taisyklėms, su šiais gyvūnais užmezga ryšį.
Šie gyvūnai yra gimę kadaise apleistiems naminiams augintiniams, kurie išgyveno pirminę radiacijos bangą, kareivių šūvius ir įsitvirtino vis laukėjančioje gamtoje. Aišku ir tai, kad jie žmonių nebijo, kaip ir kiti gyvūnai, įsikūrę ištuštėjusioje teritorijoje.
Černobylio avarija įvyko 1986 m., netoli Ukrainos miesto Pripetės ir sienos su Baltarusija. Virš sugriuvusio reaktoriaus dabar yra pastatytas sarkofagas, tačiau teritorija turėtų būti uždara iki bent jau 2065-ųjų.
Sprogus branduoliniam reaktoriui į aplinką išmestas didelis kiekis radioaktyvių medžiagų, tarp jų radioaktyvūs cezio ir jodo izotopai, vėjas šias radioaktyvias medžiagas nunešė ir į kitas Europos valstybes, jos pasiekė net Švediją.
Labiausiai užterštu regionu yra teritorija į šiaurės rytus nuo branduolinės jėgainės, t. y. dabartinė Baltarusija, Rusija ir Ukraina.
Per pirmuosius tris mėnesius, po avarijos, mirė 31 žmogus, tačiau kiek iš viso žuvo dėl šios nelaimės, skaičiuojama skirtingai. Teritoriją valė daugiau nei 600 tūkst. žmonių iš įvairių šalių. Dar daugiau nei 115 tūkst. žmonių buvo evakuoti iš 30 km spindulio zonos.
Ilgalaikiu poveikiu žmonėms yra įvairūs vėžiniai susirgimai, taip pat spindulinė liga. Skaičiuojama, kad nuo pastarosios mirė dar 237 žmonės.
Manoma, kad užterštoje zonoje, kurioje yra apie 5 mln. gyventojų, nuo vėžio gali mirti apie 4 tūkst. žmonių.
Baltarusija yra skelbusi, kad iš maždaug 66 tūkst. šios šalies likvidarorių iki 1995-ųjų vidurio mirė 150 žmonių, kai Ukraina pranešė apie 5 722 mirtis.
Svetlanos Aleksijevič knyga „Černobylio malda“, kurioje pasakojami šios tragedijos paveiktų žmonių istorijos, pelnė Nobelio literatūros premiją.
Černobylio avarija yra viena iš dviejų istorijoje įvertintų 7 balais pagal tarptautinę branduolinių avarijų skalę, antroji tiek pat balų įvertinta atominės elektrinės avarija buvo Fukušimos atominės griūtis 2011 m. Japonijoje po cunamio.
