Šveicarijos ir Prancūzijos teritorijose įsikūrusioje CERN mokslininkai iš viso pasaulio bando įminti visatos susikūrimo ir vystymosi paslaptis.
„Tai – milžiniška institucija, kurios metinis biudžetas yra maždaug milijardas šveicariškų frankų (frankas lygus eurui, – red. past.) ir kurios narėmis yra 21 Europos šalis. Narystė joje atvertų galimybes mūsų mokslininkams, jauniesiems tyrėjams, mokytojams bei studentams studijuoti bei stažuotis CERN, dalyvauti įvairiose tyrimų programose“, – teigia neseniai CERN lankęsis Kauno technologijos universiteto (KTU) Medžiagų mokslo instituto direktorius prof. Sigitas Tamulevičius.
Mokslininko teigimu, didžiausioje pasaulyje dalelių fizikos laboratorijoje vykdomi tyrimai – tai milžiniškos apimties fizikos eksperimentas, kuriam sutelkta daugybė tyrėjų: kone pustrečio tūkstančio darbuotojų užtikrina Didžiojo hadronų priešpriešinių srautų greitintuvo veiklą, prie kurio dirba maždaug 12 tūkst. vartotojų. CERN – milžiniškas traukos centras, kurį kasmet aplanko apie 100 tūkst. lankytojų.
Glaudesnis bendradarbiavimas yra strategiškai svarbus Lietuvos akademinei bei mokslinei bendruomenei, atversiantis daugiau galimybių. Sprendimas politiniame lygmenyje atvertų kelią Lietuvos narystei CERN.
– Kaip įvertintumėte Lietuvos ir KTU mokslinį potencialą. Ar mes esame pajėgūs konkuruoti šioje srityje tarptautinėje arenoje?, – paklausėme S. Schmelingo.
– Iš to, ką mačiau Lietuvoje ir KTU, manau, kad esate konkurencingi mokslo srityje tarptautiniu mastu. Lyginant su kitomis šalimis, galite pasiūlyti labai daug. Ypač atsižvelgiant į šalies dydį ir laiką, kurį turėjote technologijoms vystyti – tai tik 25 metai. Manau, kad pasiekėte tikrai daug. Jūsų mokslinis potencialas yra didelis.
– Apibūdinkite keliais sakiniais, kuo užsiima CERN?
– Mes darome tą patį, ką žmonės daro nuo Demokrito laikų – bandome suprasti, kaip sukurtas pasaulis, kaip sukurta mus supanti aplinka, kokia jos istorija ir net kokia mūsų visatos ateitis. Mes norime suprasti, kaip viskas vystėsi po prieš 13,8 mlrd. metų įvykusio Didžiojo sprogimo.
– Ar anksčiau bendradarbiavote su KTU?
– Neseniai CERN lankėsi KTU Medžiagų mokslo instituto direktorius prof. Sigitas Tamulevičius. Buvome su juo susitikę. Jo vizitas buvo panašus į mūsų – susipažinti su moksline įranga, technologijomis, aptarti bendradarbiavimo galimybes.
Kiek žinau, vyksta moksliniai eksperimentai, kuriuos vykdo CERN ir Lietuvos mokslo institucijos, tačiau jie yra sąlyginai mažos apimties.
– Kokiose konkrečiai srityse galimas CERN ir KTU bendradarbiavimas?
– Matau bent kelias potencialaus bendradarbiavimo galimybes, pavyzdžiui, automatika ir valdymas. Taip pat kalbamės apie fizikos ir mokslo apskritai švietimą, jo tobulinimą, plėtrą. Be abejo, yra dar daugiau galimų bendradarbiavimo kabliukų, apie kuriuos papasakosiu savo kolegoms CERN.
Bendradarbiavimas yra procesas, kuriame laimi abi dalyvaujančios pusės. Sakyčiau, kad KTU ir CERN bendradarbiavimo laukia šviesi ateitis.
Astronomų pastebėtas mįslingas žiedas gali būti tarpgalaktinės kilmės objektas
Vakarų Sidnėjaus universiteto mokslininkai kartu su tarptautine ekspertų komanda netoli kaimyninės...
Mokslininkų išvados: katės išmoksta ne tik savo vardus
Kalba – žmogaus raktas į pasaulio pažinimą, tačiau į tariamus žodžius gali įsiklausyti ir...
Z raide pažymėtas karinis palydovas patyrė nesėkmę (4)
Balandžio 29 d. iš Plesecko kosmodromo į kosmosą iškeltas palydovas buvo laikomas itin daug...
Per „Boeing“ erdvėlaivio „Starliner“ bandomąjį skrydį į TKS užfiksuota variklių sutrikimų
Amerikos aerokosminių technologijų milžinės „ Boeing “ erdvėlaivis „Starliner“...
NASA užfiksavo galingiausią geomagnetinę audrą Žemėje per pastaruosius porą metų: tyrimų rezultatai verčia stebėtis
Mokslininkams tenka peržiūrėti savo žinias apie mūsų planetos įtaką kosminei erdvei –...
Top naujienos
Ukrainos politologas: konflikte su Ukraina Rusija yra grobis
Baigiantis karui Ukrainoje, Vakaruose turėtų formuotis nauja saugumo sąjunga, kurią sudarytų JAV...
Kaip pralaužti Rusijos blokadą Ukrainoje: dėl bado grėsmės Vakarai gali ryžtis ir ypač rizikingam planui
Ko neprivertė karas, privers badas. Tokių svarstymų – vis daugiau, mat Rusijos agresija prieš...
„Tokia mano istorija“: daugybę kartų girtas prie vairo įkliuvęs Viktoras dėkoja, kad pagaliau buvo įkalintas (4)
„Kai pirmus kartus ėjau į teismą, bijojau, bet po to baimė dingo – jeigu prieš tai manęs...
Amerikiečiai negali patikėti, kaip pigu Lietuvoje: tai svajonių šalis! (8)
Verkiantiems dėl Lietuvoje beprotišku greičiu kylančių kainų reikėtų nuvykti į Kaliforniją...
Karas Ukrainoje. Ukrainoje pratęsta karinė padėtis, uždrausti simboliai „Z“ ir „V“ per sprogimą sunkiai sužeistas Maskvos paskirtas Zaporižios miesto vadovas (7)
Ukraina atmetė galimybę susitarti su Rusija dėl paliaubų ir pareiškė, kad nesutiks su...
Sinoptikai nurodė, kada vėl sulauksime šilumos: savaitės viduryje orai keisis
Šiandien Lietuvos orus lems aukštesnio slėgio laukas. Dangų dengs pakankamai storas debesų...
Šiluvoje užuovėją nuo karo radusi Tatyana dirba piligrimų centre ir taip maldo ilgesį Ukrainoje likusiai šeimai – anūkui vos 3 mėnesiai
Nors Lietuvos šventvietė Šiluva garsėja kaip traukianti religines bendruomenes, ji apjungia visus...
Žiniasklaida: Rusija pasikvietė statinių bombų ekspertus jau kelios savaitės yra Rusijoje ir dirba kartu su kariuomenės pareigūnais
Apie 50 ekspertų, turinčių didelę šių sprogmenų gamybos ir tiekimo patirtį, dirba kartu su...
Verslininko, aplankiusio visas šalis Žemėje – ir pabuvojusio kosmose, kelionių patarimai
Jimas Kitchenas išmano keliones . 57-erių metų verslininkas ir investuotojas tvirtina esąs...
Paskutinio sovietų bunkerio Lietuvoje paslaptis: ne tik lankėsi KGB, bet ir neprikausomybės laikais sulaukdavo keistų vizitų bei įsilaužimų II dalis
Vieno įspūdingiausių Lietuvoje esančio sovietinių laikų karinio bunkerio paslaptys sėja nerimą...