aA
Kauno technologijos universiteto (KTU) ir Europos branduolinių mokslinių tyrimų organizacijos (CERN) glaudaus bendradarbiavimo ateitis – šviesi. Apie tai kalbėjo KTU „Santakos“ slėnyje apsilankę didžiausios pasaulyje dalelių fizikos laboratorijos CERN atstovai Sascha Schmelingas ir Charlesas-Henri Denarie, rašoma pranešime spaudai.
CMS jutiklis
© AFP/Scanpix

Šveicarijos ir Prancūzijos teritorijose įsikūrusioje CERN mokslininkai iš viso pasaulio bando įminti visatos susikūrimo ir vystymosi paslaptis.

„Tai – milžiniška institucija, kurios metinis biudžetas yra maždaug milijardas šveicariškų frankų (frankas lygus eurui, – red. past.) ir kurios narėmis yra 21 Europos šalis. Narystė joje atvertų galimybes mūsų mokslininkams, jauniesiems tyrėjams, mokytojams bei studentams studijuoti bei stažuotis CERN, dalyvauti įvairiose tyrimų programose“, – teigia neseniai CERN lankęsis Kauno technologijos universiteto (KTU) Medžiagų mokslo instituto direktorius prof. Sigitas Tamulevičius.

Mokslininko teigimu, didžiausioje pasaulyje dalelių fizikos laboratorijoje vykdomi tyrimai – tai milžiniškos apimties fizikos eksperimentas, kuriam sutelkta daugybė tyrėjų: kone pustrečio tūkstančio darbuotojų užtikrina Didžiojo hadronų priešpriešinių srautų greitintuvo veiklą, prie kurio dirba maždaug 12 tūkst. vartotojų. CERN – milžiniškas traukos centras, kurį kasmet aplanko apie 100 tūkst. lankytojų.

Glaudesnis bendradarbiavimas yra strategiškai svarbus Lietuvos akademinei bei mokslinei bendruomenei, atversiantis daugiau galimybių. Sprendimas politiniame lygmenyje atvertų kelią Lietuvos narystei CERN.

– Kaip įvertintumėte Lietuvos ir KTU mokslinį potencialą. Ar mes esame pajėgūs konkuruoti šioje srityje tarptautinėje arenoje?, – paklausėme S. Schmelingo.

– Iš to, ką mačiau Lietuvoje ir KTU, manau, kad esate konkurencingi mokslo srityje tarptautiniu mastu. Lyginant su kitomis šalimis, galite pasiūlyti labai daug. Ypač atsižvelgiant į šalies dydį ir laiką, kurį turėjote technologijoms vystyti – tai tik 25 metai. Manau, kad pasiekėte tikrai daug. Jūsų mokslinis potencialas yra didelis.

– Apibūdinkite keliais sakiniais, kuo užsiima CERN?

– Mes darome tą patį, ką žmonės daro nuo Demokrito laikų – bandome suprasti, kaip sukurtas pasaulis, kaip sukurta mus supanti aplinka, kokia jos istorija ir net kokia mūsų visatos ateitis. Mes norime suprasti, kaip viskas vystėsi po prieš 13,8 mlrd. metų įvykusio Didžiojo sprogimo.

– Ar anksčiau bendradarbiavote su KTU?

– Neseniai CERN lankėsi KTU Medžiagų mokslo instituto direktorius prof. Sigitas Tamulevičius. Buvome su juo susitikę. Jo vizitas buvo panašus į mūsų – susipažinti su moksline įranga, technologijomis, aptarti bendradarbiavimo galimybes.

Kiek žinau, vyksta moksliniai eksperimentai, kuriuos vykdo CERN ir Lietuvos mokslo institucijos, tačiau jie yra sąlyginai mažos apimties.

– Kokiose konkrečiai srityse galimas CERN ir KTU bendradarbiavimas?

– Matau bent kelias potencialaus bendradarbiavimo galimybes, pavyzdžiui, automatika ir valdymas. Taip pat kalbamės apie fizikos ir mokslo apskritai švietimą, jo tobulinimą, plėtrą. Be abejo, yra dar daugiau galimų bendradarbiavimo kabliukų, apie kuriuos papasakosiu savo kolegoms CERN.

Bendradarbiavimas yra procesas, kuriame laimi abi dalyvaujančios pusės. Sakyčiau, kad KTU ir CERN bendradarbiavimo laukia šviesi ateitis.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Mokslininkai: protėvių poravimasis su kitomis žmonių rūšimis keitė mūsų genus (85)

Neseniai Naujojoje Gvinėjoje atrasta nauja žmonių giminė, kurios atstovai poravosi su...

Kosmose aptikta pirmųjų Visatoje atsiradusių molekulių (14)

Tuojau po Visatos atsiradimo prieš daugiau kaip 13 mlrd. metų visą medžiagą sudarė trijų...

Bandomieji gyvūnai: kam juos naudoja Lietuvos mokslininkai? (15)

„Jūs matote pelę, o mes matome priemonę išgydyti vėžį“, – atėjus pokalbio pas Vilniaus...

Svajonę studijuoti inžineriją įgyvendino po 10 metų: nepabijojo pradėti nuo nulio (3)

Dar visai neseniai Eglė Mikalauskienė turėjo individualų verslą – daugiau nei 6 metus...

Mokslininkai sukūrė revoliucinę medžiagą, kuri šildo namus be jokių papildomų išlaidų (42)

Prieš trejus metus pirmą kartą išgirdome, kaip Švedijos KHT Karališkojo technologijų instituto...

Top naujienos

Užkalnio pusryčiai: virš šimto dolerių – tiek, kiek jūs pravalgote per mėnesį (44)

Nepykit dėl antraštės: čia iš jūsų pačių komentarų. Kai tik parašau apie restoranus, kas...

Šri Lankoje per Velykų pamaldas bažnyčiose ir viešbučiuose griaudėjo sprogimai: pranešama apie dar du žuvo mažiausiai 150 žmonių (402)

Trijose bažnyčiose ir trijuose viešbučiuose Šri Lankos sostinėje Kolombe ir jo apylinkėse...

„MoQ“ akcijomis susigundęs vilnietis kurį laiką negalėjo naudotis savo pinigais (65)

Mobiliųjų mokėjimų platformoje „ MoQ “ taikomi trys paskyrų lygiai su skirtingais apyvartų...

Žiniasklaidos monitoringas: dominuoja trys kandidatai, o ketvirtas skuba į traukinį (4)

Daugiau nei 900 Lietuvos žiniasklaidos priemonių analizė rodo, kad visuomenės informavimo...

Netikėta Vlado Lašo idėja Kaunui: jei loterijoje laimi tu, laimi ir tavo kaimynai (25)

Bene kiekvienas nors kartą gyvenime yra pagalvojęs, ką nuveiktų su milijonu eurų, jei jį...

Rapšys – apie intriguojančią akistatą su pasaulio elitu ir rekordą, kuriuo neskuba didžiuotis (1)

Paskutinį balandžio savaitgalį Dano Rapšio laukia startai pirmą kartą rengiamoje FINA Čempionų...

Po kelionės pakeitė požiūrį į žmones ir gyvenimą: turėtume gyventi kaip ispanai (5)

Kalnuotas, akmenuotas ir įvairia augalija apaugęs kraštovaizdis, 365 dienos saulės, vandens...

Ukrainos prezidento rinkimai: jauno komiko ir nesėkmingo reformatoriaus akistata balsavimas prasidėjo (594)

Ukrainiečiai sekmadienį balsuos prezidento rinkimuose, per kuriuos jie konflikto draskomos savo...

Velykų rytą prie sakurų apsilankiusius vilniečius graudino išvartyti medžiai (137)

Su DELFI redakcija susisiekusi vilnietė Virginija pranešė apie liūdną įvykį – ką tik...

Su naminiu majonezu netyčia galima prisižaisti: profesorius Stukas įvardijo klaidą, kuri gali viską sugadinti (5)

Artėjant Velykoms, internete pasipila įvairūs receptai, kuriuos kviečiama išbandyti šventiniam...