JK kosmoso energijos iniciatyva, kuri buvo pradėta praėjusiais metais, siekiant išnagrinėti kosminės saulės elektrinės plėtros galimybes, subūrė daugiau nei 50 Didžiosios Britanijos technologijų organizacijų, įskaitant sunkiasvores, tokias kaip aviacijos ir kosmoso gamintoja „Airbus“, Kembridžo universitetas ir palydovų gamintoja SSTL.

Programoje teigiama, kad saulės naudojimas energijai tiekti iš kosmoso gali padėti JK pasiekti tikslą iki 2050 m. sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisiją mažesnėmis sąnaudomis nei daugelis esamų technologijų.

Kosminė saulės elektrinė. NASA/Space Energy Initiative nuotr.

Pasak iniciatyvos pirmininko Martino Soltau, gamyklai sukurti reikalinga technologija jau yra, tačiau iššūkis yra projekto dydis ir apimtis.

M. Soltau paaiškino, kad programa parengė 12 metų plėtros planą, pagal kurį orbitoje esančių robotų pastatytas elektrinės prototipas gali pradėti skleisti iš kosmoso į Žemę gigavatus galios jau 2035 m.

Šioje iniciatyvoje turi būti naudojamas CASSIOPeiA (pastovios diafragmos, kietojo būvio, integruoto, orbitinio fazių masyvo) modulinis dizainas, kurį sukūrė Didžiosios Britanijos inžinierių įmonė „International Electric Company“.

Kosminė saulės elektrinė. NASA/Space Energy Initiative nuotr.

Orbitoje skriejančios jėgainės modulinė konstrukcija leidžia ją papildyti po demonstravimo etapo. Netgi bandomoji versija, pasak M. Soltau, būtų didžiulė, kelių mylių skersmens, o norint pasiekti orbitą, prireiktų 300 „SpaceX Starship“ dydžio raketų skrydžių.

Elektrinė būtų 36 000 kilometrų aukštyje virš mūsų planetos, ir nuolat atgręžta į Saulę ir Žemę.

Pagrindinė jos funkcija būtų panaši į paprastos saulės elektrinės funkciją, vienintelis skirtumas yra tas, kad CASSIOPeiA pagamintų daug didesnį elektros kiekį nei panašaus dydžio antžeminė elektrinė.

Be to, jos nekamuotų tokios problemos, kaip apsiniaukęs dangus, kuris turi įtaką daugumai sausumos saulės elektrinių.

Kosminė saulės elektrinė. NASA/Space Energy Initiative nuotr.

Šaltiniai: