aA
Laikrodžio rodyklės persukimas, įvykęs naktį iš šeštadienio į sekmadienį, tikėtina, buvo vienas paskutinių. Europos Komisija rekomenduoja laiko nesukioti ir palieka teisę Lietuvai pačiai nuspręsti, pagal kurį laiką – žiemos (UTC +2) ar vasaros (UTC +3) – gyventi.
Birželį tems 21 val. arba gruodį švis 9:30: kokiu laiku gyvensime?
© DELFI / Mindaugas Ažušilis

Geografiškai maždaug 20 proc. Lietuvos ploto vakaruose patenka į UTC+1 laiko zoną, likusi dalis – į UTC+2 laiko zoną, o vyriausybė linkusi palikti vasaros, t. y. UTC +3 laiką, nors dar ketinama kalbėtis su specialistais, apklausti gyventojus. Tačiau, pasak mokslininkų, dviračio iš naujo išradinėti nereikia – vietinis laikas – viso labo gamtinis reiškinys.

Atsakymas jau yra?

Žemės rutulys aplink savo ašį apsisuka per parą, t. y. 24 valandas. 360 laipsnių, kurie sudaro bet kokį rutulį, dalijami iš 24 valandų ir taip Žemė tampa suskirstyta į 24 lygias 15 laipsnių dydžio dalis – laiko juostas.

Kaip LRT.lt paaiškino Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakulteto Kartografijos centro vedėjas habil. dr. profesorius Algimantas Česnulevičius, laikas skaičiuojamas nuo Grinvičo meridiano, kuris yra visai šalia Londono. Tad per parą, pradedant nuo Grinvičo meridiano, saulės šviesa piką pasiekia paeiliui kiekvienoje laiko juostoje. Pavyzdžiui, nuo Grinvičo UTC 0 į dešinę – per Berlyno UTC +1, Vilniaus UTC +2, Maskvos UTC +3. Kiekvieną iš gretimų laiko juostų skiria viena valanda.

„Gamtos nustatyta taip, kad pagal viską, formaliai, turėtų būti taip, kad vidurdienį, 12 valandą dienos, saulė toje laiko juostoje turėtų būti aukščiausiai. Vidurdienis pas mus nevisai sutampa, nes ta 15 laipsnių juosta yra platoka. Viename pakraštyje yra vienaip, kitame – kitaip, nes tarp jų – valandos skirtumas“, – pasakojo A. Česnulevičius.

Archeologas, Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto dekanas prof. dr. Rimvydas Laužikas savo „Facebook“ paskyroje aiškino, kodėl pagal gamtos ritmą lietuviams artimesnis būtų būtent UTC +2 arba žiemos laikas.

Kai saulė yra aukščiausiame taške Lietuvoje, žiemos laiku (UTC +2) einantis laikrodis rodys apie 12:30 val., o einantis vasaros laiku (UTC +3) – maždaug 13:30 val. Netgi UTC +1 laikas tokiu atveju bus arčiau vidurdienio – pagal šią laiko juostą einantis laikrodis saulei Lietuvoje esant aukščiausiame taške rodytų apie 11:30 val.

Saulė pakiltų dar prieš 4 val.

A. Česnulevičius būtų linkęs, kad pastoviu Lietuvos laiku taptų žiemos laikas. „Tačiau realijos būtų tokios – vasaros metu, kai ilgiausios dienos, saulė tekėtų labai anksti – dar prieš 4 valandą ryto, bet žiemą viskas labiau susilygintų“, – pasakojo jis.

Nuolatinis gyvenimas žiemos arba UTC +2 laiku reikštų ir trumpesnius vakarus. Pavyzdžiui, remiantis saulės kulminacijų laiko skaičiuokle, birželio 15 dieną saulė leistųsi kelios minutės prieš 21 valandą, o birželio 16-osios rytą pakiltų 03:40 val.

Tačiau nuolatinis gyvenimas vasaros (UTC +3) laiku sutrumpintų šviesius rytus – gruodžio 15 dieną saulė tekėtų tik pusę dešimtos, o leistųsi – beveik 17 valandą.

Pasak R. Laužiko, nesvarbu, kelintą valandą švis ar tems – šviesiojo paros laiko rinkdamiesi laiko juostas nei prailginsime, nei sutrumpinsime.

„Perėjimas į kitą juostą yra ne daugiau kaip šviesaus meto pastūmimas ryto ar vakaro link. Jei labai norėtume, taip galėtume įsivesti net baltąsias naktis gruodžio mėnesį (tiesa, tada dieną būtų tamsu). Tik ar to reikia? Ar nepakanka gyventi gamtos diktuojamu, natūraliu ritmu. Juk tai vienintelis objektyvus kriterijus“, – savo nuomonę socialiniame tinkle išreiškė jis.

A. Česnulevičius toks kategoriškas nebuvo. Pasak jo, kad ir kokią laiko juostą politikai pasirinktų, „nebus gi taip, kad patamsiai dirbsime, o miegosime, kai bus šviesu“.

„Andrikienės laikas“

1918–1940 Lietuva gyveno UTC +1 laiku. Šioje laiko juostoje driekiasi tokios šalys kaip Lenkija, Vokietija, Belgija, Norvegija, Italija. Sovietmečiu Lietuvoje, kaip ir kitose Sovietų Sąjungos okupuotose valstybėse, buvo įvestas Maskvos laikas (UTC +3).

Atkūrus nepriklausomybę šalis pradėjo gyventi dabartiniu žiemos arba UTC +2 laiku, tačiau 1998 metų kovą tuometės Europos reikalų ministrės Laimos Andrikienės iniciatyva, norint akcentuoti bendrystę su Vakarais, buvo pereita prie Briuselio laiko, t. y. UTC +1. Kokios to pasekmės? Saulė gruodį leisdavosi dar prieš 15 valandą, o vasarą švisti pradėdavo dar prieš 3 ryto. Su tokiu laiku lietuviai taikstėsi pusantrų metų – 1999 spalio 31 dieną grąžintas UTC +2 laikas.

Šiuo metu visoje ES dukart per metus laikas pakeičiamas viena valanda, siekiant geriau išnaudoti dienos šviesą. Vasaros laikas įvedamas paskutinį kovo sekmadienį ir atšaukiamas paskutinį spalio sekmadienį. Pirmą kartą vasaros laikas įvestas Pirmojo pasaulinio karo metu Vokietijoje.

Šių metų vasarą EK, atsižvelgdama į Europos Parlamento ir Lietuvos bei Suomijos prašymus, dėl sezoninio laiko keitimo surengė viešą ES gyventojų apklausą, kurioje buvo gauta apie 4,6 mln. atsakymų: 84 proc. respondentų pritarė, kad būtų atsisakyta laiko keitimo du kartus per metus, o 16 proc. respondentų norėjo palikti galioti esamą sistemą.

Atsižvelgdama į viešosios konsultacijos rezultatus, šių metų rugsėjo 13 d. Europos Komisija pasiūlė ES mastu panaikinti sezoninį, t. y. vasaros ir žiemos, laiko keitimą. Tai reiškia, kad laikrodžiai nebebūtų persukami viena valanda į priekį kovo mėnesį ir viena valanda atgal spalio mėnesį. Sprendimas dėl laiko sukiojimo dar bus svarstomas Europos Taryboje ir Parlamente.

www.lrt.lt
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Amerikiečiai rekomenduoja vienu metu nešioti dvi kaukes: japonų mokslininkai išsiaiškino, ar tikrai verta taip daryti (78)

Japonų atliktos simuliacijos su superkompiuteriu parodė, kad dvi kaukės nėra geresnė apsauga...

Mokslininkai prisipažino suklydę: 20 metų senumo klimato paslaptis pagaliau išaiškinta (32)

Mokslininkai duoda, mokslininkai atima. Michaelas Mannas, garsus atmosferos mokslo profesorius iš...

Mokslininkai aprašė tobulą miego rutiną vaikams – nuo to priklauso labai daug

Ėjimas miegoti yra labai svarbi rutina ir suaugusiems žmonėms, tačiau vaikams ji dar svarbesnė....

Mokslininkai atsakė į klausimą, ar pinigai laimės neatneša – atsakymą tikriausiai jau nujaučiate (4)

Įprasta sakyti, kad pinigai laimės neatneša. Laimė yra individualus dalykas ir daugybei...

Japonų tyrimas įrodė, kad dviguba kaukė neteikia didesnės apsaugos nuo koroviruso (15)

Japonų atliktos simuliacijos su superkompiuteriu parodė, kad dvi kaukės nėra geresnė apsauga...

Top naujienos

Buvę premjerai įvertino Vyriausybės darbo pradžią: Šimonytė tikrai turi Achilo kulną (107)

Premjerės Ingridos Šimonytės vadovaujamas ministrų kabinetas dirbą pradėjo praėjusių metų...

Regionų verslininkams skauda dėl brangstančių žaliavų ir apribojimų: nerimą kelia ir planuojami mokesčių pokyčiai (3)

Argi esamų problemų verslui nepakanka, jei dar svarstomos galimybės koreguoti mokesčius, klausia...

Šeštadienis permainomis nepasižymės: debesis danguje gainios stiprėjantis vėjas (1)

Šeštadienio didelę dienos dalį Lietuvos orus lems rytinis anticiklono sparnas, pamažu stumiamas...

Schilleris užstojo Motiejūno aprėktus teisėjus, bet stebėjosi retam girdėtos taisyklės traktavimu (24)

Jei ne efektingo krepšinio, tai bent jau įtampos penktadienį Nemuno saloje buvo per akis. Įtampos,...

„Bloomberg“: JAV ir JK dėl Rusijos svarsto ekstremalų žingsnį (647)

Kaip sakė artimiau su planais susipažinę žmonės, Jungtinės Amerikos Valstijos (JAV) ir...

Intrigą atkūręs „Žalgiris“ pačioje pabaigoje apmaudžiai nusileido „Armani“ komandai (383)

Dvigubą Eurolygos savaitę Kauno „Žalgiris“ (15-13) baigė pralaimėjimu. Antradienį ASVEL...

Vos išsaugota gimtadienio dovana Šarui: daug klydusi „Barca“ vis dėlto palaužė „Baskonia“ kiti rezultatai (3)

„Barcelona“ (20-8) penktadienį 45 metų gimtadienį šventusiam Šarūnui Jasikevičiui...

Lietuva irgi turi savo Aną Frank: darbėniškė mergaitė dienoraštyje fiksavo Holokausto siaubą ir nujautė savo kraupų likimą (178)

Vokietijos žydų mergaitė Ana Frank (1929–1945), kurios dienoraštį skaitė daugybė žmonių...

Nuo tikslo nutolę žalgiriečiai: nesame išsikvėpę, žinome, ko čia susirinkome (1)

Laikas senka, o vėluojančių Eurolygos atkrintamųjų varžybų traukinys nelaukia. Penktadienį...

Atnaujintas paveiktų šalių sąrašas: griežtesnės izoliacijos sąlygos nebetaikomos grįžtant iš Latvijos ir JAV išsitirti privaloma prieš grįžtant į Lietuvą (6)

Penktadienį atnaujintą paveiktų šalių ir regionų, iš kurių atvykus taikomos griežtesnės...