Vadinasi, reguliuoti bebrų skaičių gali tik žmonės, tačiau iki šiol medžioklės taisyklėse yra įvairių suvaržymų, kurie niekaip nepadeda spręsti šios problemos.
Medžioklės ypatumai
Bebrų medžioklė Lietuvoje leidžiama nuo rugpjūčio 1 d. iki balandžio mėnesio vidurio. Anksčiau ji buvo griežtai licencijuojama, kiekvieną sumedžioto žvėrelio kailiuką būtinai reikėdavo parduoti valstybei. Šiuo metu bebrui sumedžioti licencijos nereikia.
Beveik niekam nereikia ir jo kadaise buvusio vertingo kailio. Nors bebro mėsytė turi neblogų kulinarinių savybių, lietuviai yra gana konservatyvūs ir specialiai maistui beveik niekas jų nemedžioja.
Specialistai teigia, kad, medžiojant pagal dabartines taisykles, gana nesunkiai būtų galima reguliuoti bebrų populiaciją, tačiau dabar tam trukdo kai kurie Europos Sąjungos nustatyti šių žvėrelių medžioklės apribojimai.
Nuo sovietinių laikų medžiotojai yra išsaugoję nemažai bebrams gaudyti tinkamų spąstų, žvėrelius sugriebiančių už galūnių, tačiau jų naudoti negalima. Aplinkos ministerijos specialistų duomenimis, spąstus, užtikrinančius staigią į juos papuolusių bebrų žūtį, jau gamina ir palyginti nebrangiai parduoda estai. Tačiau bebrų gaudymas yra nuostolingas. O juos gaudyti selektyviniais spąstais yra ir nelabai veiksminga.
„Senųjų“ spąstų veikimo principas nėra labai sudėtingas, tik gana žiaurus. Jei bebras užmina ant spąstų, jie užsitrenkia suspausdami koją. Kadangi spąstai nuleidžiami giliai į vandenį ir pritvirtinami grandine, įkalintas žvėrelis nebegali išnerti ir nuskęsta. Tačiau tokių spąstų nebebus galima naudoti. Juos pagal Europos Sąjungos gamtosaugos reikalavimus pakeis gaudyklės, kurios nežalos gyvūno. Gaudyklės bus humaniškesnės – gyvūnas įkris į savaime užsidarantį narvą ir nuskęs, o koja sužalojama nebus.
Daugelis medžiotojų mano, kad medžioklė spąstais negali būti veiksminga, nes jie yra brangūs. Spąstus dažnai pavagia brakonieriai ar šiaip nesąžiningi piliečiai ir vėliau brakonieriauja.
Dauguma medžiotojų gyvena toli nuo medžioklės plotų, tad jie neturi galimybės nuolat spąstų tikrinti. Juose žuvę žvėreliai tiesiog pradeda pūti.
Dar vienas apribojimas - draudimas medžioklėje naudoti prožektorius. Bebras - naktinis žvėrelis. Norint nušauti vandens žvėrelį, reikia pataikyti pirmuoju šūviu, nes jis akimirksniu panyra į vandenį, o tada retai kada pavyksta surasti sužeistą žvėrelį. Tamsoje be medžioklinio prožektoriaus beveik neįmanoma paleisti mirtiną šūvį.
Gana veiksmingas bebrų medžioklės būdas – urviniai šunys ir įvairių konstrukcijų gaudyklės ar graibštai. Tačiau tokį medžioklės būdą praktikuoja mažai medžiotojų, nes tam reikia specialiai laikyti šunis, o pati medžioklė – juodas darbas.
Medžiotojų teigimu, specialistai turėtų leisti tokį bebrų medžioklės būdą – tyliai priplaukti (valtimi, plaustu) prie jų maitinimosi vietos ir apšviesti prožektoriumi, pritvirtintu prie šautuvo. Be to, turėtų būti nedraudžiama medžioti bebrus urvuose su šunimis net ir naktį, nes išardžius užtvanką, kol nubėga vanduo, dažnai sutemsta ir medžioklę tenka nutraukti, o bebrai išeina kitur.
Bebrai daro didelę žalą miškams ir melioracijos įrenginiams, o jei iš medžiotojų bus pareikalauta atlyginti jų daromus nuostolius, daugumai klubų ir būrelių gresia bankrotas. Todėl bebrų medžioklę būtina suaktyvinti ir visokeriopai skatinti.
Alternatyvios nuomonės
Kai kurie gamtosaugininkai gana aktyviai siekia išsaugoti natūralią bebrų populiaciją ir teigia, kad jų daroma žala gamtai dažnai pervertinama. Kokie yra jų argumentai?
Pavyzdžiui, teigiama, jog, norint išsaugoti melioracijos griovius (ten, kur jie tikrai reikalingi), visai nebūtina naikinti bebrų – tiesiog reikia tuos griovius valyti ir iškirsti šalia augančius medelius bei krūmus. Bebrai neturės kuo misti – nebus medžių žievės – ir ten neįsikurs
Apsaugoti vertingus medžius, pasak jų, taip pat nesudėtinga – tiesiog reikia paslėpti medžio kamieną po specialia medžiaga su metaliniu tinkleliu ir palikti vietos medžiui augti. Vielos tvora galima aptverti ir didesnę teritoriją.
Be to, siūloma nevalyti šabakštynų – esą nieko nėra gražiau už natūralų kraštovaizdį. Tai, beje, puikiai supranta Europa, bet mūsų „ponai“ ir valdininkai – ne.
Gamtosaugininkai nepritaria tvarkai, kai medžiotojai už sugadintus pasėlius turi mokėti kompensacijas ūkininkams, tačiau neatskleidžia receptų, kaip apsaugoti didesnius miško plotus, kurie nyksta dėl bebrų užtvankų.
Taip pat gamtosaugininkai pabrėžia visokeriopą bebrų naudą. Šie žvėreliai – patikimas, pigus ir visiškai natūralus būdas atkurti sunaikintas pelkes, upelius, užliejamas pievas, pagausinti bioįvairovę, t.y. nors iš dalies atitaisyti sovietmečiu atliktos masinės melioracijos žalą. Be to, bebrai pakelia ir požeminio vandens lygį, užtikrina jo atsinaujinimą, sulėtina požeminio vandens apytakos ratą, pagausina šaltinių ir versmių skaičių, dėl to esą sušvelnina potvynius, nes didžiąją vandens dalį sukaupia požeminiai vandenys. Pagaliau bebrų užtvankos suvaldo upių krantų eroziją, nes lėtina upių srovę ir tolygiai paskirsto erozijos energiją. Taip sunkiau susidaro krantų išgraužos.
Abi šios priešingos pozicijos, žinoma, turi teisę gyvuoti, tačiau rasti protingą balansą kol kas sunku.
Trofėjai ir populiacija
2003-2004 metais buvo sumedžiota 5890, 2004-2005 metais - 4713 bebrų. 2006-2007 metais Lietuvoje buvo sumedžioti net 12 473 bebrai. Tačiau padėtis nė kiek nepagerėjo. Gamtosaugininkų apskaičiavimais, tai sudaro tik kiek daugiau nei 10 proc. šių žvėrelių skaičiaus. Taigi bebrų populiacija vis gausėja.
Pasak gamtininko Selemono Paltanavičiaus, bebrų populiacija pastaruoju metu Lietuvoje yra itin gausi, mat priskaičiuojama apie 40 tūkst. bebraviečių. Vienoje bebravietėje gali gyventi nuo 3 iki 15 bebrų. Pastaraisiais metais jie įsikuria ne tik natūraliuose vandens telkiniuose, bet ir melioracijos grioviuose, tvenkiniuose.
Paprastai vienoje bebravietėje gyvena 6-7 bebrai, tad dabartinis šių graužikų skaičius Lietuvoje gali būti įspūdingas. Ekologų apskaičiavimais, po kelerių metų Lietuvoje bus pasiekta kritinė bebrų populiacijos riba ir jie ims masiškai keltis į miestų kanalizacijas, šiukšlynus bei parkus.
Aplinkos ministras prieš ketverius metus yra patvirtinęs bebrų populiacijos reguliavimo tvarką. Numatyta, kad neperspektyvias bebravietes (nuo rugpjūčio 1 d. iki balandžio 1 d.) galima likviduoti, o bebrus medžioti. Tačiau, kaip minėta, šios priemonės negelbsti.
