Liuteronų sodas saugo ilgametę miesto istoriją – nuo XIX a. veikusios evangelikų kapinės buvo svarbios dėl palaidotų Lietuvai svarbių asmenybių bei išskirtinės teritorijos, vėliau buvo likviduotos, suplanavus statyti Profsąjungų rūmus ir įrengti parką.
Daugiau nei šimtą metų ant Tauro kalno veikusiose kapinėse palaidota įvairių tautybių mokslininkų ir menininkų, gydytojų, dvasininkų, valdžios atstovų, kurių atmintį privalu įamžinti. Šiuo tikslu parke bus eksponuojamos senosios antkapinės plokštės, o informaciniuose stenduose lankytojai ras žinių apie vietos istoriją ir palaidotus asmenis.
Dabar jau Vilniaus centre esančios kapinės veikė iki XX a. 6-ojo dešimtmečio pabaigos, į jas iš senųjų kapinių buvo perkelta dalis vertingiausių antkapių bei antkapinių lentų, menančių XVI–XVII a. 1839 m. vasarą kapinėse pusiau slapta perlaidoti tų pačių metų vasario 27 d. Vilniuje sušaudyto sukilėlio Simono Konarskio (1808–1839) palaikai. Čia buvo palaidoti ir evangelikų reformatų kolegijos prezidentas Konstanty Wolan (1799–1862), generalinis superintendentas Józef Głowacki (1830–1893), generalinis superintendentas Andrzej Kader (1831–1902), generalinis superintendentas Michał Józef Jastrzębski (1858–1938).
„Vertindami jautrią vietos istoriją ir dabartinę jos svarbą miesto gyventojams, Liuteronų sodo projektu siekiame kuo mažesnės intervencijos į susiklosčiusią aplinką, esamą kraštovaizdį. Takai atkuriami istorinėse vietose, išsaugant visus esamus medžius, išlikęs kapinių tvoros fragmentas restauruojamas, į kapines grįš restauruotos išlikusios antkapinės plokštės ir paminklai“, – apie istorinės vietos tvarkymą pasakojo SĮ „Vilniaus planas“ projektų vadovė Lolita Vileikienė.
Gegužės – birželio mėnesiais teritorijoje buvo vykdomi archeologiniai tyrimai, aiškinantis, ar suprojektuotų darbų vietose yra susiformavęs archeologinis bei kultūrinis sluoksnis ir jų fragmentai, ar esama žmonių palaidojimų ir ankstesnio užstatymo fragmentų. Tyrimų metu įvairiose teritorijos dalyse aptikta pavienių XVI–XX a. radinių, kurie, kaip spėjama, teritorijoje atsirado su atvežtiniu gruntu.
Tauro kalno viršūnėje buvusiose kapinėse beveik visose perkasose užfiksuota žmonių palaidojimų, datuojamų kapinių veikimo laikotarpiu, todėl, remiantis archeologų rekomendacijomis, numatyti inžinerinių tinklų įrengimo darbai bus vykdomi uždaru prastūmimo būdu, taip maksimaliai sumažinant įrengiamų šulinių kiekį, tačiau užtikrinant lietaus nuotekų efektyvumą.
Kultūros paveldo departamentui įvertinus atliktus archeologinius tyrimus ir, pagal jo specialistų rekomendacijas, pakeitus inžinerinių tinklų išdėstymą, bus tvarkoma senoji tvoros dalis prie Santuokų rūmų, ruošiamasi jos restauravimui ir arkinių nišų atidengimui – jose bus eksponuojamos senosios antkapinės plokštės. Taip pat bus įrengiami paviršiniai nuotekų tinklai, rekonstruojami esami takai ir atkuriami senieji, įrengiama mažosios architektūros elementų ir tinkamas apšvietimas, numatytas ir papildomas apželdinimas.
Liuteronų sodo teritorijoje tarp K. Kalinausko ir V. Mykolaičio-Putino gatvių pradėti tvarkybos darbai, įgyvendinant Europos regioninės plėtros fondo ir savivaldybės biudžeto lėšomis finansuojamą projektą „Tauro kalno parko ir Liuteronų sodų tvarkymas Pietinėje tikslinėje teritorijoje“. Visą minėtą projektą planuojama įgyvendinti 2023 m. – Liuteronų sodo tvarkybos darbus įgyvendinant 2022 m., o Tauro kalno parką sutvarkant 2023 m.
Tauro kalno renesansas
Permainos jau prasidėjo ir kitose Tauro kalno erdvėse: pavasarį teritorijoje buvo sutvarkyti sausuoliai medžiai ir laiptai, o dabar palaipsniui pradedamos atnaujinti Nacionalinės koncertų salės prieigos, po kurių viena žaliausių miesto erdvių taps dar atviresnė miestiečiams. Tauro kalno teritoriją planuojama sutvarkyti taip, kad ji ne tik pabrėžtų naujai atsirasiančios koncertų salės architektūrinį charakterį, bet ir taptų patogesne viešąja erdve susitikti ir pailsėti miestiečiams.
