Žmonės jau nuo senų laikų savo reikmėms naudojosi augalų vaistinėmis savybėmis. Stebėdami kur ir kaip auga įvairios augalų rūšys, jie spėliodavo apie dirvožemio derlingumą, prognozavo kaip giliai yra gruntinis vanduo, ieškojo naudingųjų iškasenų. Bet ar pagalvojote, nuo ko priklauso augalo spalva? Arba kodėl vienur auga daug varnalėšų ir dilgėlių, o kitur raudonuoja aguonos? Kaip augalai reaguoja į aplinkos taršą?
© DELFI / Kęstutis Cemnolonskis

„Augalui spalvą suteikia pigmentai. Juos vienas pirmųjų tyrė vokiečių mokslininkas, Nobelio chemijos premijos laureatas Richardas Martinas Willstätteris (1872–1942). Jis nustatė, kad svarbiausias augalų pigmentas chlorofilas yra melsvai žalios ir gelsvai žalios spalvos, o gėlių ir vaisių raudona bei mėlyna spalva susijusi su pigmentu cianidinu. Šis junginys sintetinamas spalvotų augalų ląstelės skystyje – citozolyje, o susijungęs su angliavandeniu, vadinamas antocianinu", - pasakoja Lietuvos ir agrarinių miškų mokslų centro žemdirbystės instituto Augalų patologijos ir apsaugos skyriaus darbuotoja Ilona Kerienė.

Pasak jos, būtent šis pigmentas raudonai nudažo obuolius, rudeninius lapus, rožes, braškes, spanguolių sultis. Vynuoges, gervuoges, raudonąjį kopūstą nuspalvina violetine spalva, o mėlynes, rugiagėles, žibuokles – mėlynai, rašoma pranešime spaudai.

Ar gali būti, kad už visas šias spalvas atsakinga tik viena molekulė? R. Willstätteris ištyrė, kad terpės rūgštingumo pokyčiai keičia cianidino molekulės struktūrą. Dėl to žiedai ar vaisiai įgyja savitą spalvą.

Pavyzdžiui, jei skystis yra rūgštus, augalas nusidažo ryškiai raudonai. Mažiau rūgštinėje terpėje augalas tampa violetiniu. Šarminėje terpėje cianidino struktūra vėl keičiasi, todėl augalo ar vaisiaus spalva būna mėlyna. Chemijos laboratorijose tirpalų rūgštingumui ar šarmingumui nustatyti naudojami cheminiai indikatoriai: fenolftaleinas, metilo oranžinis, fenolio raudonasis, timolio mėlynasis ir kiti. Tačiau jų sunku įsigyti, daugelis yra brangūs, jų atliekos teršia gamtą ir yra nuodingos. Todėl vis dažniau tam naudojami augalinės kilmės ekstraktai. Jie lengvai suyra, yra draugiški aplinkai, o tyrimo rezultatai iš esmės atitinka plačiai naudojamus sintetinius indikatorius.

Ką galima sužinoti iš augalų

Daugelis augalų turi tolerancijos ribas kiekvienam aplinkos veiksniui: dirvožemiui, drėgmei, šviesai, temperatūrai.

„Būdami gamtoje atkreipkite dėmesį, kad vieni augalai auga tik smėlžemyje, o kiti – tik drėgname dirvožemyje. Pavyzdžiui, smiltyninis šlamutis ir pelkinė vingiorykštė. O kaip reaguoja augalai į jų augimo aplinkoje esančią oro, vandens ar dirvožemio taršą? Dažniausiai pastebimi vizualūs augalų pokyčiai: įvairūs lapų pažeidimai, chlorozės, nekrozės, sulėtėjęs augimas, kiti morfologiniai pokyčiai. Jautriausi augalai net žūsta", - kalbėjo I. Kerienė.

Ji primena, kad XX a. septintojo ir aštuntojo dešimtmečių sandūroje Čekijos, Lenkijos ir Vokietijos šalių regione buvo nustatytas masinis miškų nykimas dėl rūgščių kritulių. Jie susiformuoja tuomet, kai sieros ir azoto oksidai, patekę į aplinką, sureaguoja su vandens molekulėmis. Pirmasis rūgščių kritulių įtaką aplinkai 1871 m. pastebėjo R. A. Smitas.

„Ekosistemų užterštumas dažnai vertinamas pagal spygliuočių medžių spyglių išsilaikymo amžių bei spyglių spalvos pokyčius. Pavyzdžiui, Suomijoje augančios paprastosios pušys išlaiko spyglius iki 6 metų, Lietuvoje 3–5 metus. Pagal kerpių rūšių paplitimą ant medžių kamienų vertinama oro tarša sieros oksidu. Kerpės, samanos, dumbliai, o ypač titnagdumbliai yra daug jautresni taršos indikatoriai, nei augalai", - vardijo I, Kerienė.

Pasak jos, o vandens ir pramonės nuotekų toksiškumui nustatyti atliekami įvairūs biotestai laboratorijoje.

„Dumbliai ir kai kurie augalai, tokie kaip sėjamoji pipirnė, sėjamoji salota, paprastasis kvietys, sėjamoji aviža yra labai jautrūs teršalams ir greitai reaguoja net į mažą jų koncentraciją. Tyrimams taip pat naudojamos augalų sėklos. Jos greit sudygsta ir pagal jų daigų rodiklius (stiebelių ir šaknelių ilgius, kita) tiriamas aplinkos užterštumas. Tai pigus ir greitas metodas. Jam nereikia daug sąnaudų, todėl, derinant su kitais metodais, jis plačiai naudojamas ekotoksikologiniuose tyrimuose", - apibendrino I, Kerienė.

Daugiau apie tai sužinosite Mokslo festivalio „Erdvėlaivis Žemė“ metu rugsėjo 20 dieną 13 val., doc. dr. Ritos Mikaliūnaitės ir dr. Ilonos Kerienės paskaitoje „Augalai – rūgščių ir šarmų bei aplinkos taršos indikatoriai“, kuri vyks Šiaulių universiteto Technologijos, fizinių ir biomedicinos mokslų fakultete, 416 auditorijoje (Vilniaus g. 141, Šiauliai).

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
Naujienų prenumerata

5 įdomūs faktai apie namuose gyvenantį parazitą (13)

Kambariuose besikaupianti drėgmė, šiluma ir ant virtuvės stalo paliekami maisto likučiai –...

Kinija paskelbė: misija į Marsą „gerokai įsibėgėjo“ (34)

Kinijos vykdoma 2020 metų savaeigio zondo misijos į Marsą programa „gerokai įsibėgėjo“,...

Pasiruoškite blogiausiam: nevaldoma Kinijos kosminė stotis krenta į Žemę (130)

Kinijos kosminė stotis „ Tiangong -1“ jau ruošiasi pasitikti savo pražūtingą lemtį. 2011...

Didžiausią pasaulyje koralinį rifą gelbės naikindami kai kuriuos jo gyventojus (1)

Prie Didžiojo Barjerinio rifo gelbėjimo galbūt prisidės didžiulės, jūrų žvaigždes ėdančios...

Nuostabus atradimas: galima suprasti viską - nuo smegenų chirurgijos iki fizikos (7)

Nors fizikams pavyko perprasti makroskopinio pasaulio chaoso teoriją, chaoso netrūksta ir...

Top naujienos

Orai: maloniomis permainomis džiaugsimės ne vieną dieną (6)

Pagaliau apie orus galima pasakyti vien geras žinias. Na, beveik. Artimiausiomis dienomis įkyrus...

„Mėlynojo banginio“ žaidimas trylikametės gyvenimą pavertė pragaru: už grotų – kėdainiškis (148)

Mirtį sėjantį žaidimą „ Mėlynasis banginis “ žaidusios Kėdainiuose gyvenančios...

„Real“ treneris sukasi iš padėties: prieš pirmas rungtynes „atkabino“ J. Mačiulį (12)

Po nesėkmingo Europos krepšinio čempionato ne itin maloniai Jonui Mačiuliui prasideda ir sezonas...

Kelios pieno rūšys, kurių geriau negerti (93)

Kai kūdikis gimsta viskas paprasta ir aišku – tinkamiausias maistas motinos pienas. Paaugę vaikai...

Iš Skandinavijos – neslopstantys NT burbulo signalai Iš konferencijos „Lūžio taškas 2017“ (107)

Kaistanti nekilnojamojo turto ( NT ) situacija ir nuolatinės kalbos apie besiformuojantį NT burbulą...

V. Putino vizitas „Yandex“ biure: darbuotojams uždrausta net nueiti į tualetą (155)

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas trečiadienį atvyko į „ Yandex “ biurą, norėdamas...

Rusija karui ruoštis pradeda iš anksto: kaip šifruoti jų siunčiamus signalus Iš konferencijos „Lūžio taškas 2017“  (790)

Konferencijos „ Lūžio taškas 2017 “ susitikę Lietuvos krašto apsaugos viceministras...

Prastos naujienos pelėdoms: bemiegės naktys gali baigtis ir rimtomis ligomis (15)

Visuomenėje, kurioje skubama gyventi ir kuo daugiau laiko skirti darbui, geram kokybiškam miegui...

Mentalistas N. Kin su žmona laukiasi pirmagimio (11)

Šią vasarą aukso žiedus sumainę kaunietis mentalistas Nicholas Kin ir Raimonda Balsytė laukia...

Be makiažo pasirodžiusią A. Pugačiovą gatvėje sunkiai pažintų net didžiausi gerbėjai (19)

Gerbėjai rusijos popmuzikos legendą pripratę matyti visuomet pasitempusią ir pasigražinusią. Jos...