Žmonės jau nuo senų laikų savo reikmėms naudojosi augalų vaistinėmis savybėmis. Stebėdami kur ir kaip auga įvairios augalų rūšys, jie spėliodavo apie dirvožemio derlingumą, prognozavo kaip giliai yra gruntinis vanduo, ieškojo naudingųjų iškasenų. Bet ar pagalvojote, nuo ko priklauso augalo spalva? Arba kodėl vienur auga daug varnalėšų ir dilgėlių, o kitur raudonuoja aguonos? Kaip augalai reaguoja į aplinkos taršą?
© DELFI / Kęstutis Cemnolonskis

„Augalui spalvą suteikia pigmentai. Juos vienas pirmųjų tyrė vokiečių mokslininkas, Nobelio chemijos premijos laureatas Richardas Martinas Willstätteris (1872–1942). Jis nustatė, kad svarbiausias augalų pigmentas chlorofilas yra melsvai žalios ir gelsvai žalios spalvos, o gėlių ir vaisių raudona bei mėlyna spalva susijusi su pigmentu cianidinu. Šis junginys sintetinamas spalvotų augalų ląstelės skystyje – citozolyje, o susijungęs su angliavandeniu, vadinamas antocianinu", - pasakoja Lietuvos ir agrarinių miškų mokslų centro žemdirbystės instituto Augalų patologijos ir apsaugos skyriaus darbuotoja Ilona Kerienė.

Pasak jos, būtent šis pigmentas raudonai nudažo obuolius, rudeninius lapus, rožes, braškes, spanguolių sultis. Vynuoges, gervuoges, raudonąjį kopūstą nuspalvina violetine spalva, o mėlynes, rugiagėles, žibuokles – mėlynai, rašoma pranešime spaudai.

Ar gali būti, kad už visas šias spalvas atsakinga tik viena molekulė? R. Willstätteris ištyrė, kad terpės rūgštingumo pokyčiai keičia cianidino molekulės struktūrą. Dėl to žiedai ar vaisiai įgyja savitą spalvą.

Pavyzdžiui, jei skystis yra rūgštus, augalas nusidažo ryškiai raudonai. Mažiau rūgštinėje terpėje augalas tampa violetiniu. Šarminėje terpėje cianidino struktūra vėl keičiasi, todėl augalo ar vaisiaus spalva būna mėlyna. Chemijos laboratorijose tirpalų rūgštingumui ar šarmingumui nustatyti naudojami cheminiai indikatoriai: fenolftaleinas, metilo oranžinis, fenolio raudonasis, timolio mėlynasis ir kiti. Tačiau jų sunku įsigyti, daugelis yra brangūs, jų atliekos teršia gamtą ir yra nuodingos. Todėl vis dažniau tam naudojami augalinės kilmės ekstraktai. Jie lengvai suyra, yra draugiški aplinkai, o tyrimo rezultatai iš esmės atitinka plačiai naudojamus sintetinius indikatorius.

Ką galima sužinoti iš augalų

Daugelis augalų turi tolerancijos ribas kiekvienam aplinkos veiksniui: dirvožemiui, drėgmei, šviesai, temperatūrai.

„Būdami gamtoje atkreipkite dėmesį, kad vieni augalai auga tik smėlžemyje, o kiti – tik drėgname dirvožemyje. Pavyzdžiui, smiltyninis šlamutis ir pelkinė vingiorykštė. O kaip reaguoja augalai į jų augimo aplinkoje esančią oro, vandens ar dirvožemio taršą? Dažniausiai pastebimi vizualūs augalų pokyčiai: įvairūs lapų pažeidimai, chlorozės, nekrozės, sulėtėjęs augimas, kiti morfologiniai pokyčiai. Jautriausi augalai net žūsta", - kalbėjo I. Kerienė.

Ji primena, kad XX a. septintojo ir aštuntojo dešimtmečių sandūroje Čekijos, Lenkijos ir Vokietijos šalių regione buvo nustatytas masinis miškų nykimas dėl rūgščių kritulių. Jie susiformuoja tuomet, kai sieros ir azoto oksidai, patekę į aplinką, sureaguoja su vandens molekulėmis. Pirmasis rūgščių kritulių įtaką aplinkai 1871 m. pastebėjo R. A. Smitas.

„Ekosistemų užterštumas dažnai vertinamas pagal spygliuočių medžių spyglių išsilaikymo amžių bei spyglių spalvos pokyčius. Pavyzdžiui, Suomijoje augančios paprastosios pušys išlaiko spyglius iki 6 metų, Lietuvoje 3–5 metus. Pagal kerpių rūšių paplitimą ant medžių kamienų vertinama oro tarša sieros oksidu. Kerpės, samanos, dumbliai, o ypač titnagdumbliai yra daug jautresni taršos indikatoriai, nei augalai", - vardijo I, Kerienė.

Pasak jos, o vandens ir pramonės nuotekų toksiškumui nustatyti atliekami įvairūs biotestai laboratorijoje.

„Dumbliai ir kai kurie augalai, tokie kaip sėjamoji pipirnė, sėjamoji salota, paprastasis kvietys, sėjamoji aviža yra labai jautrūs teršalams ir greitai reaguoja net į mažą jų koncentraciją. Tyrimams taip pat naudojamos augalų sėklos. Jos greit sudygsta ir pagal jų daigų rodiklius (stiebelių ir šaknelių ilgius, kita) tiriamas aplinkos užterštumas. Tai pigus ir greitas metodas. Jam nereikia daug sąnaudų, todėl, derinant su kitais metodais, jis plačiai naudojamas ekotoksikologiniuose tyrimuose", - apibendrino I, Kerienė.

Daugiau apie tai sužinosite Mokslo festivalio „Erdvėlaivis Žemė“ metu rugsėjo 20 dieną 13 val., doc. dr. Ritos Mikaliūnaitės ir dr. Ilonos Kerienės paskaitoje „Augalai – rūgščių ir šarmų bei aplinkos taršos indikatoriai“, kuri vyks Šiaulių universiteto Technologijos, fizinių ir biomedicinos mokslų fakultete, 416 auditorijoje (Vilniaus g. 141, Šiauliai).

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Praėję treji metai buvo šilčiausi per matavimų istoriją (18)

Praėję treji metai buvo šilčiausi visą oro temperatūros tikslių matavimų istoriją,...

Archeologai Meksikoje skelbia aptikę ilgiausią pasaulyje užlietą urvą

Meksikos Jukatano pusiasalyje dirbantys archeologai ir narai trečiadienį paskelbė aptikę siaurą...

Meksikoje narai aptiko didžiausią pasaulyje povandeninę olą (1)

Rytinėje Meksikos dalyje grupė narų aptiko po vandeniu susijungiančias dvi didžiules olas....

Mokslininkai išsiaiškino, kokia paslaptinga liga pražudė actekus (93)

1545 m. Meksikoje gyvenančius actekus užpuolė nežinoma liga – žmonėms užkildavo aukšta...

Pasaulio pabaiga, ateivių invazija ar žaibas? (20)

Antradienį, sausio 16 dieną, vakarinį dalies JAV Vidurio Vakarų ir Kanados teritorijų dangų...

Top naujienos

Vienos kraupiausių žudynių istorijoje: odekolono vonios – vienintelis būdas atsikratyti kraujo dvoko (190)

„Degtinę, kaip patys suprantate, maukdavo iki sąmonės netekimo. Sakykite, ką norite, bet darbas...

Šalis su 4 500 eurų vidutine alga stebina kainomis (129)

Nors Šveicarijos vidutinis atlyginimas „į rankas“ yra didesnis nei Lietuvoje kone 7 kartus, kai...

Naktinis reidas Vilniuje: girtus vairuotojus gaudė ir policija, ir pareigingi piliečiai (14)

Naktį iš penktadienio į šeštadienį reidą surengę Vilniaus kelių policijos pareigūnai vėl...

Šaltis smogs kaip reikiant: –15 laipsnių bus ne riba (26)

Žiemos gerbėjai gali džiūgauti, nes sniegu ir žiemišku šaltuku dar kurį laiką tikrai...

Baikerio Kilkaus nužudymu įtariamas Baltrūnas griebėsi naujos taktikos (421)

Prieš daugiau kaip tris mėnesius mįslingai dingusio baikerio Aivaro Kilkaus tyčiniu nužudymu...

Tryliktasis Dakaro etapas: puikiai pasirodęs Žala finišą pasiekė 9-oje vietoje, Juknevičius ir Vanagas dvidešimtuke (526)

Priešpaskutinis 2018 metų Dakaro etapas Lietuvos komandoms klojosi lyg iš natų. Geriausiai sekėsi...

Papasakojo, kas Kaune dedasi vakarais: be dujų balionėlio į gatvę nekelia kojos (490)

„Apie 22 val. laukiau autobuso ir telefonu kalbėjau su drauge. Stotelėje sėdėjęs aiškiai...

„AX Armani“ su naudingais lietuviais paskutinę sekundę triumfavo Vitorijoje, CSKA paėmė „Pao“ tvirtovę „Real“ krito Malagoje (10)

Viena autsaiderių Milano „AX Armani“ (6/13) Eurolygoje iškovojo antrąją pergalę iš eilės....

Nesušalkite! 6 pozos, tinkamos seksui po antklode (51)

Neatsisakykite meilės žaidimų vien dėl to, kad kambaryje yra vėsu.

Kaip buvo „taisoma“ nomenklatūrininkų sveikata (172)

Dažnas vyresnio amžiaus skaitytojas atsimena sovietmečiu sklidusius gandus apie tai, kad įtakingus...