Naujai aptikta pigmėjinių mėlynųjų banginių (lot. Balaenoptera musculus brevicauda) populiacija – tai mažesnio dydžio mėlynųjų banginių giminaičiai, kurių ilgis gali siekti iki 24 metrų, rašo livescience.com. Aptikta populiacija pavadinta Čagoso populiacija, Indijos vandenyne esančių salų, kur šie banginiai gyvena, garbei. „Vis dar aptinkame nežinomų didžiausio kada nors gyvenusio gyvūno populiacijų, – teigė jūrų ekologė iš Naujojo Pietų Velso universiteto Tracey Rogers. – Tai įrodymas, kaip sudėtinga atlikti vandenynų gyvūnų tyrimus.“
Bombų detektoriai
„Iš esmės mėlynuosius banginius rasti yra nelengva, – teigė Emmanuelle Leroy iš Naujojo Pietų Velso universiteto. – Jie buvo ties išnykimo riba dėl pramoninės banginių medžioklės ir dabar atsigauna labai lėtai.“
Pietų pusrutulyje šiuo metu gyvena nuo 5 000 iki 10 000 banginių, nors iki vykdytos banginių medžioklės šiose teritorijose jų buvo apie 350 000. Taigi nieko keisto, kad išlikę gyvūnai laikosi atokiau ir yra pasklidę po didesnius geografinius plotus. Būtent dėl šios priežasties, anot E. Leroy, lengva jų nepastebėti. „Geriausias būdas juos tyrinėti yra pasyvus akustinis stebėjimas, – patikino mokslininkė. – Tačiau tai reiškia, kad mums reikia hidrofonų, vykdančių garsų įrašymą skirtingose vandenyno vietose.“
Indijos vandenyne moksliniais tikslais naudojamų akustinių antenų itin negausu, todėl mokslininkų komanda pasitelkė į pagalbą povandeninius branduolinių bombų detektorius, priklausančius Visuotinio branduolinių bandymų uždraudimo sutarties organizacijai (OTBTO) – tarptautinei komandai, visame pasaulyje naudojančiai povandeninių akustinių prietaisų tinklą, skirtą išaiškinti nelegaliai vykdomus branduolinių bombų bandymus vandenynuose. Taigi mokslininkai gavo prieigą prie ilgą laiką rinktų duomenų – Indijos vandenyne fiksuotų garsų.
„CTBTO duomenys – svarbus tarptautinis turtas, – neabejojo T. Rogers. – Manau, smagu, kad ta pati sistema apsaugo pasaulį nuo branduolinių bombų ir suteikia mokslininkams prieigą prie tyrimams svarbių duomenų, nes tai nebūtų įmanoma be tokios sudėtingos hidroakustinės sistemos.“
Išskirtinė giesmė
Išanalizavę duomenis mokslininkai aptiko išskirtinę mėlynųjų banginių giesmę, kurios anksčiau jiems nebuvo tekę girdėti. „Mėlynųjų banginių giesmės yra labai paprastos, kartojamas tas pats motyvas, – sakė E. Leroy. – Vis dėlto kiekvieno mėlynųjų banginių porūšio ir kiekvienos populiacijos giesmė vis šiek tiek kitokia.“
Įprastai mėlynųjų banginių giesmės yra ilgos ir žemo dažnio, kartais netgi žemesnio, nei žmogus gali išgirsti (žemiau 20 hercų), didelio intensyvumo ir kartojamos reguliariais intervalais. Vis dėlto skirtingų banginių grupių giesmių trukmė, struktūra ir nevienodų atkarpų skaičius skiriasi. Naujai atrastos Čagoso pigmėjų populiacijos giesmė susideda iš trijų dalių, iš kurių pirmoji – sudėtingiausia, po jos seka dvi bazinės dalys.
„Ši naujoji banginių giesmė – dominuojanti Centrinėje ekvatorinėje Indijos vandenyno teritorijos garsų aplinkoje pastaruosius 18 metų, – teigė T. Rogers. Dėl šios giesmės paplitimo mokslininkai linkę užtikrintai teigti, kad ji priklauso visiškai naujai populiacijai, o ne keliems pavieniams individams. Vis dėlto kol kas nėra aišku, koks yra naujosios populiacijos dydis. Deja, neturime įsivaizdavimo, koks galėtų būti pigmėjinių mėlynųjų banginių populiacijos dydis, – pripažino E. Leroy. – Akustiniai tyrimai kol kas tokios informacijos mums nesuteikia.“
Dar viena populiacija
„Naujos pigmėjinių mėlynųjų banginių populiacijos aptikimas Pietų pusrutulyje džiugina, – pripažino T. Rogers. – Jis didina pasaulinę populiaciją, apie kurios egzistavimą anksčiau nenutuokėme.“ Tiesa, vis dar trūksta vizualinio identifikavimo, kad būtų galima užtikrintai patvirtinti Čagoso populiacijos egzistavimą, tačiau mokslininkai neabejoja, kad tai tėra laiko klausimas.
2020 m. gruodžio mėn. atliktas dar vienas tyrimas, kurio pagrindas – akustinių duomenų analizė. Atlikto tyrimo, kuriame taip pat dalyvavo T. Rogers ir E. Leroy, rezultatas – aptikta nauja mėlynųjų banginių populiacija Omane. „Taigi dabar turime penkias pigmėjinių mėlynųjų banginių populiacijas Indijos vandenyne“, – džiaugėsi T. Rogers. Jos teigimu, šių atradimų padaryti nebūtų įmanoma be atliktų akustinių tyrimų.
Tyrimas publikuotas moksliniame žurnale nature.com
