Merginos, kurią specialistai pavadino graikišku žodžiu Avgi, išvertus į lietuvių kalbą reiškiančiu „aušra“, griaučių liekanos 1993 metais buvo iškastos Tesalijos regione, netoli Kalambakos miesto esančiame Teopetros urve.
Atėnų universiteto ortodontologijos profesoriaus Manoliso Papagrigorakiso vadovaujama mokslininkų komanda naudodama terakotos karkasą iš silikono sukūrė skulptūrinį merginos galvos atvaizdą.
Rekonstrukciją pavyko atlikti atkuriant 26 veido raumenų išsidėstymą. Sausio 19 d. savo darbo rezultatą akademikai ir archeologai pristatė Akropolio muziejuje.
Aušra praminta mergina gyveno mezolito periodu, maždaug 7 000 metų pr. Kr. Kadangi tas laikotarpis dažnai vadinamas civilizacijos aušra, tuo metu gyvenusiai graikei buvo suteiktas atitinkamas vardas.
Taip pat daugelis pastebėjo, kad merginos veidas – gana vyriškas ir net rūstus. Mokslininkai mano, kad prieš kelis tūkstančius metų gyvenusios moterys buvo gana vyriškų bruožų, tai reiškia, kad vyrai ir moterys savo išvaizda nelabai skyrėsi, rašoma dailymail.co.uk.
Archeologė Nina Kyparissi Apostolika, vadovaujanti Teopetros urve vykdomiems kasinėjimams, užsiminė, kad mergina galėjo sirgti mažakraujyste arba skorbutu, o rekonstrukcijos autorių kolektyvui vadovavęs M. Papagrigorakisas daro išvadą, kad ji veikiausiai turėjo nesveikus sąnarius, todėl negalėjo laisvai judėti. Manoma, kad ši negalia galėjo prisidėti prie jos mirtį sukėlusių veiksnių.