Archeologai šiuose kapuose atrado tūkstančio metų senumo aštuonių žmonių – keturių suaugusiųjų ir keturių vaikų – palaikus. Manoma, kad tai buvo į krikščionybę atsivertę vikingai.
„Krikščioniškas šių dabar atkastų kapų pobūdis yra akivaizdus – jis matyti iš to, kaip kapai buvo išdėstyti“, – aiškina kasinėjimus minėtoje vietovėje vykdančios kultūros išteklių valdymo kompanijos „Uppdrag arkeologi“ projektų vadovas Johanas Runeris.
Dauguma žmonių buvo palaidoti paguldyti ant nugaros, galvą nukreipus į vakarus, o kojas – į rytus. O štai tradicinių vikingų papročių besilaikantys šios Švedijos vietovės gyventojai tuo metu paprastai būdavo deginami, dėsto J. Runeris.
Archeologai taip pat rado anglies nuosėdų, o kai kuriuose kapuose – apdegusius karstus. Iš to galima spręsti, kad mažiausiai ketveriose laidotuvėse buvo taikomi ugnies ritualai. „Tokie reiškiniai buvo gana dažnai būdingi krikščioniškojo vikingų laikotarpio kapams, tačiau anksčiau pakankamai retai sutinkami Sigtunoje“, – „Live Science“ pasakojo J. Runeris.
Ant keturių kapų viršaus taip pat buvo rasti kernai (supiltos akmenų krūvos), vienas iš jų buvo apjuostas dėžės forma sudėliotais akmenimis.
„Tokios ypatybės Sigtunos mieste anksčiau nebuvo aptinkamos“, – teigia J. Runeris, pažymėdamas, kad šie dalykai būdingi kitiems ankstyviesiems Švedijos vietovės, esančios maždaug 37 km į šiaurės vakarus nuo Stokholmo, krikščionių kapams.
Vikingų tragedija
Archeologų teigimu, viename iš kapų veikiausiai palaidoti dvyniai. „Viename kape palaidoti du labai maži kūdikėliai. Panašu, kad jie yra visiškai to paties amžiaus“, – pasakojo J. Runeris. Remiantis preliminaria archeologų komandos interpretacija, „šiame kape palaidoti tragiško vėlyvo persileidimo metu netekti dvyniai“.
Aptiktuose kapuose taip pat buvo keletas įdomių artefaktų. Vienas asmuo buvo palaidotas su „odiniu diržu, kurio sagtis pagaminta iš geležies ir vario lydinio bei pasidabruota“, o jo burnoje aptikta sidabrinių monetų, dėstė J. Runeris.
Monetų sudėjimas į mirusio žmogaus burną „yra ganėtinai dažna vikingų laikotarpio krikščioniškų laidotuvių Vidurio Švedijoje praktika“, pridūrė ekspertas. Kitame kape buvo rastos „dailiai išpuoštos kaulinės šukos“.
Archeologai šiuos kapus atrado balandžio pabaigoje tyrinėdami teritoriją, kurioje ketinta statyti namą. Gegužę archeologai tęsė kasinėjimus ir toliau tyrinėjo rastus skeletus bei artefaktus. Numatoma, kad rudenį gerai išsilaikiusius skeletus apžiūrės osteologas.
