Medicinos pasiekimai leidžia daugeliui žmonių, kurie būtų mirę jaunystėje, išgyventi iki brandos ir senatvės. Tai leidžia manyti, kad natūrali atranka nebeveikia žmonių, o tai reiškia, kad mes nustojome evoliucionuoti.
„Tai visiška netiesa“, – teigia Jeilio universiteto raidos biologas Stephenas Stearnsas. Jo teigimu, nors tai, kad išgyvena skirtingi žmonės, nereiškia, kad išlieka tik „geriausi“ žmonės ir jų genai, tačiau mus vis dar veikia reprodukciniai skirtumai. Kyla klausimas, ar daugiau vaikų turinčios moterys turi skiriamųjų bruožų, kuriuos perduoda savo palikuonims.
Darbo grupė ištyrė 2 238 moteris, kurioms praėjo menopauzės laikotarpis ir jų vaisingas gyvenimas pasibaigė. S. Stearnso kolegos tyrė, ar šios grupės moterų ūgis, svoris, kraujo spaudimas, cholesterolio kiekis ar kitos savybės galėjo būti susijusios su jų pagimdytų vaikų skaičiumi. Jie tikrino pokyčius, susijusius su socialiniais ir kultūriniais veiksniais, norėdami apskaičiuoti, kaip stipriai šias savybes veikia natūralioji atranka.
Paaiškėjo, kad gana stipriai. Žemesnės ir storesnės moterys paprastai turėjo daugiau vaikų, nei aukštesnės ir lieknesnės. Taip pat daugiau vaikų turėjo moterys, kurių kraujo spaudimas ir cholesterolio kiekis žemas bei (nenuostabu) moterys, susilaukusios pirmojo vaiko jaunesnės ir tos, kurioms menopauzė prasidėjo vėliau. Nuostabu tai, kad šias savybes paveldėjo jų dukterys, kurios taip pat susilaukė daugiau vaikų.
S. Stearnso apskaičiavimu,jJei tokios tendencijos tęsis 10 kartų, 2409 m. vidutinė moteris bus 2 centimetrais žemesnė ir 1 kilogramu sunkesnė, nei yra dabar. Ji susilauks pirmojo kūdikio 5 mėnesiais anksčiau, o menopauzės sulauks 10 mėnesių vėliau nei dabar.
