Šis objektas yra už 10 tūkst. šviesmečių nuo Žemės. Jo skersmuo siekia maždaug 9 šviesmečius. Vandenilio dujų debesis itin domina mokslininkus, nes jį galima laikyti daugybės jaunų žvaigždžių lopšiu – būtent tokiuose debesyse veikiami savo pačių gravitacijos formuojasi dangaus šviesuliai.
Ši dujų kokono nuotrauka buvo gauta apdirbus fotografijas, padarytas keturiuose skirtinguose diapazonuose – trys iš jų buvo optiniai, o ketvirtas – vadinamasis H-alfa filtras. Pastarasis dar vadinamas jonizuoto vandenilio spinduliavimo diapazonu. Jonizacijos šaltiniu yra jaunų žvaigždžių spinduliavimas.
Veikiami šio spinduliavimo, vandenilio atomai netenka elektronų apvalkalo. Kai elektronai grįžta į vietą, atomas spinduliuodamas atsikrato energijos pertekliaus. Tokio spinduliavimo piko metu bangos ilgis spektre siekia 6562,8 angstremo.
Mokslininkų teigimu, dangaus stebėjimas per H-alfa filtrą yra pats paprasčiausias būdas aptikti intensyvaus žvaigždžių formavimosi regionus. Šis diapazonas taip pat naudojamas Saulės chromosferos tyrimams.
