Taip pat keblu būtų papasakoti, kaip atrodo mūsų Žemė, nes jos nematome iš šalies. Bet galime keliauti po ją, sudarinėti žemėlapius, ir žemėlapiuose atvaizduoti pasaulį, kuriame gyvename. Kosmoso eroje su kosminiais aparatais tai tapo išvis paprasta.
O kaip gi su mūsų Paukščių Tako galaktika? Pasakyti, kad ji didžiulė, būtų per švelnu. Gana ilgai užtruktų ją visą apskrieti, ar pakilti virš jos pakankamai aukštai, kad pamatytume, kaip ji atrodo. Stebėdami kitas dideles galaktikas, kurių artimiausia mums yra Andromeda, numanome, kad mūsiškė Galaktika atrodo panaši į kitas spiralines galaktikas – turi vijas, skersę, centrinį telkinį, visą ją gaubia vainikas, kuriame sutelkta didžioji dalis Galaktikos tamsiosios medžiagos. Žodžiu, nesame akli ar bejėgiai – teleskopų pagalba kaip tie praeities keliautojai keliaujame po Galaktiką, tyrinėjame ją ir pamažu sudarinėjame jos žemėlapį.