Kiekvieną dieną Žemę pasiekia nedidelės kosminių dulkių dalelės. Kiek didesnės dalys spalvingai sudega Žemės atmosferoje, virsdamos „krintančiomis žvaigždėmis“, kurias matome danguje.
© Shutterstock nuotr.

Kartais į mūsų atmosferą patenka ir didelės uolienos. Jos vadinamos ugnies kamuoliais, nes joms sudegant atmosferoje šviesa yra itin ryški. Tokie ugnies kamuoliai Žemę pasiekia kelis kartus metuose, jų fragmentų vėliau randa „uolienų medžiotojai“, rašo space.com.

NASA ir kitos organizacijos reguliariai skenuoja dangų ir fiksuoja bet kokius mažus objektus, kurie gali atsitrenkti į mūsų planetą. Kol kas nerasta jokių dangaus kūnų, kurie keltų mums grėsmę, tačiau aišku, kad anksčiau ar vėliau į Žemę atsitrenks kažkas didelio. Dėl to organizacijos aktyviai ieško geriausių būdų apsaugoti Žemę nuo asteroidų, meteroidų ar kometų.

Asteroidais vadinami nedideli, uolėti kūnai. Kometose yra daugiau ledo ir jos gali kelti grėsmę Žemei. Prieš fragmentams patenkant į mūsų atmosferą, jie vadinami meteroidais. Keliaudami atmosfera, jie jau vadinami meteorais. Jeigu kuri jų dalis pasiekia žemę, jie vadinami meteoritais. Daugiausia meteoritų randama Antarktidoje, nes dėl ledo juos lengva pamatyti ant žemės, jų neslepia pastatai ar miškai.

Skirtumas tarp meteroido ir asteroido nėra labai aiškiai apibrėžtas. 1961 metais Tarptautinė astronomijos sąjunga (oficiali organizacija, pavadinanti kosminius kūnus) nurodė, kad meteroidas yra gerokai mažesnis už asteroidą, bet didesnis už atomą. 2010 metais Los Andžele gyvenantis geofizikas Alanas Rubinas pasiūlė meteroidų savokai nustatyti maždaug vieno metro dydžio ribą.

Grėsmės apibrėžimas

Akivaizdu, kad net ir maži kosminiai kūnai kelia grėsmę. 2013 metais Rusijos mieste Čeliabinske sprogęs asteroidas buvo maždaug 17 metrų skersmens. Sprogimo banga išdaužė pastatų stiklus ir sužeidė kelis šimtus žmonių. 1908 metais maždaug 40 metrų skersmens asteroidas sprogo virš Sibiro ir sulygino medžius 2137 kvadratinių kilometrų plote. Maždaug prieš 50 tūkst. metų, dar prieš atsirandant žmogui, maždaug 46 metrų skersmens uoliena smogė ten, kur dabar yra JAV Arizonos valstija. Čia atsirado Meteoro krateris, kuris yra maždaug 1,2 kilometro skersmens.

Praeityje būta ir dar didesnių susidūrimų. Prieš 66 mln. metų dinozaurus išnaikino maždaug 10 kilometrų skersmens objektas, kuris Meksikoje paliko 180 kilometrų skersmens kraterį, vadinama Čiksulubu. Tačiau ir jis neprilygsta objektui, kurio įrodymų buvo rasta 2014 metais. Skelbiama, kad uolienų susiformavimas mūsų planetos plutoje rodo, kad prieš 3,26 mlrd. metų, praėjus vos keliems milijonams metų po gyvybės atsiradimo, į Žemę trenkėsi 37-58 kilometrų skersmens objektas.
NASA pradėjo sekti šalia Žemės esančius objektus aštuntajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje. 2014 metais NASA nurodė, kad organizacijos tikslas yra rasti objektų, kurių skersmuo yra bent dešimties metrų ir „kurie kelia rimtą grėsmę žmonių gyvenamiems Žemės rajonams, jeigu jie smogtų be perspėjimo“.

2005 metais JAV Kongresas nurodė NASA aptikti mažiausiai 90 proc. potencialią grėsmę keliančių šalia Žemės esančių objektų, kurie yra 140 metrų ar didesnio skersmens. Darbą ketinama baigti iki 2020 metų. 2014 metais, praėjus metais po asteroido sprogimo Čeliabinske, NASA įkūrė Planetos gynybos koordinavimo biurą geriau koordinuoti pastangas reaguojant į Generalinio inspektoriaus biuro ataskaitą. Kitos kosminės agentūros, kaip Europos kosmoso agentūra, taip pat turi panašių biurų, ir atskiros šalys reguliariai bendradarbiauja tarpusavyje.

Dangaus skenavimas

NASA bendradarbiauja su kelis tyrimus atliekančiais mokslininkais, jie prižiūri ir pildo potencialiai pavojingų objektų sąrašą. Tarp tokių tyrimų yra ir keli Arizonos, Havajų ir Masačūsetso universitetų atliekami tyrimai. Čia veikiančios observatorijos nuolat tobulina savo galimybes, kad galėtų pagauti mažesnius asteroidus.

Kosmose asteroidus stebi keli teleskopai. Tačiau dažniausias tam tikslui naudojamas teleskopas vadinamas NEOWISE. Planuojama, kad šis teleskopas bus naudojamas iki 2017 metų, kuomet kampas nuo Saulės jo orbitoje bus per šviesus, kad jis galėtų ieškoti asteroidų. Jau siūloma rengti naują misiją, pavadintą „NEOCam“. Tačiau ji jau dabar konkuruoja su penkiomis kitomis misijomis dėl finansavimo. Pasirinkta misija bus atskleista šių metų rugsėjį.

Taip pat yra kitų NASA misijų, kurių tikslas yra priartėti prie asteroidų ir atidžiau išnagrinėti jų sudėtį. Tai buvo „Dawn“ misija į „Vesta“ asteroidą, vykusi 2011-2012 metais. Dabar šis asteroidas vadinamas nykštukine planeta „Ceres“. Taip pat numatoma 2018 metais vykdyti misiją „OSIRIS-REx“ į „Bennu“ asteroidą ir ten surinkus mėginių grįžti į Žemę 2023 metais. Be to, NASA savo misijoms asteroiduose naudoja ir duomenis, gautus iš kitų kosmoso agentūrų.

Kai kurios planuojamos misijos dar ambicingesnės. Pavyzdžiui, NASA dirba prie asteroidų krypties pakeitimo misijų, kurių metų robotas nukreiptų nedidelius kosminius kūnus į Mėnulio orbitą, kad astronautai galėtų juos panagrinėti.

Taip pat NASA, Europos kosmoso agentūra ir kiti partneriai planuoja misiją AIDA. Jos tikslas yra pakeisti nedidelio aplink „Didymos“ skriejančio palydovo kelią naudojant kinetinį smogtuvą.

Kinetinis smogtuvas (veikiausiai su viduje esančia atomine bomba) deformuotų orbitą ir leistų naudojant erdvėlaivį lėtai nutempti asteroidą ir pakeisti jo judėjimo kryptį panaudojant Saulės šilumą ar lazerį. Tai tik viena idėja. Tebeieškoma geriausios asteroido krypties pakeitimo technikos.

Geriausias būdas priklauso nuo daugelio veiksnių, įskaitant sąnaudas, asteroido sudėtį, poveikio laiką ir technologijos brandumą. Tyrimai šioje srityje tebevyksta. 2007 metais NASA pareiškė, kad tinkamiausi būtų nebranduoliniai kinetiniais smogtuvai.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
Naujienų prenumerata

Kosmose dedasi įdomūs dalykai – liūtys skalbia ne tik Žemę, staigmenų pateikė ir Saulė (14)

Apie didžiausią šios savaitės, mėnesio, turbūt ir metų astronominį atradimą - gravitacines...

Per artimiausius 100 metų – didelės katastrofos grėsmė vienas superžybsnis gali sunaikinti ozono sluoksnį (39)

Saulė per artimiausius 100 metų gali tapti viena didžiausių mūsų planetos grėsmių.

Žymus futurologas atskleidė, kokie iššūkiai mūsų lauks iki 2030-ųjų (33)

Ray‘us Hammondas visame pasaulyje pripažintas ir kaip futurologas, ir kaip verslininkas. 17...

Istorinis pasiekimas: užfiksavo tai, kas keičia suvokimą apie visatą (27)

LIGO ir „Virgo“ pirmą kartą užfiksavo gravitacines bangas ir šviesą, susidūrus dviem...

Po Jeruzalės Raudų siena rastas romėnų laikų teatras (6)

Izraelio archeologai Jeruzalės senamiestyje rado pirmą žinomą romėnų laikų teatrą - prie...

Top naujienos

Vilniaus autobusų stoties privatizavimo istorijoje – labai garsios pavardės (177)

Sostinės vadovams ir vieno iš svarbiausių miesto transporto centrų – Vilniaus autobusų stoties...

Vadovų apklausa žada gerų naujienų laukiantiems didesnių algų (67)

Net 97 proc. įmonių vadovų ketina kelti atlyginimus darbuotojams kitais metais. Tai parodė...

Už namą Laurų kvartale milijono neužteks (62)

Namai Vilniaus Laurų kvartale parduodami retai. Dar rečiau apie tokius objektus pranešama skelbimų...

Kinijos propagandos mašina: cenzūra nuo politinės minties iki lytinių santykių (23)

Jei kontroliuojate viešąją komunikaciją, tai galite kontroliuoti, ką žmonės galvoja ir kaip jie...

NBA sezono startas: K. Irvingo sugrįžimą į Klivlandą užgožė kraupi G. Haywardo trauma (2)

Pirmasis 2017-2018 metų NBA reguliariojo sezono susitikimas padovanojo žiūrovams itin gražią ir...

Prabangus dangoraižis smenga ir svyra (4)

58 aukštų San Fransisko dangoraižis smunka ir krypsta į šoną – gyventojai teigia, kad jų...

„Lietuvos automobilis 2017“: teisininkų favoritai – prabangūs modeliai (1)

Tęsdamas išskirtinį mūsų šalyje nacionalinį „Lietuvos automobilio 2017“ projektą, DELFI...

„Real“ Madride nesugebėjo palaužti „Tottenham Hotspur“ pasipriešinimo „Spartak“ ir „Liverpool“ prapliupo įvarčiais (13)

UEFA Čempionų lygoje H grupės lyderių Madrido „Real“ ir Londono „ Tottenham Hotspur “...

Tyrimas: žiniasklaidoje labiausiai matomi didžiausi miestai, kurortai konkuruoja stipriau (2)

Žiniasklaidos dėmesys, skiriamas didiesiems Lietuvos miestams, pasiskirsto daugmaž tolygiai pagal...

Aktorės G. Spanic gyvenimas mažai kuo skiriasi nuo jos vaidintų muilo operų pamatykite, kaip ji atrodo dabar! (1)

Žinomos Venesuelos aktorės Gabrielos Spanic , kurią Lietuvos žiūrovai puikiai pažįsta iš...