„Šiais metais Vokietijos kompanija „BASF“ kreipėsi į Lietuvos valdžios institucijas, prašydama leidimo Vėžaičiuose, Klaipėdos rajone auginti genetiškai modifikuotus rapsus. Prie Aplinkos ministerijos įsteigtas GMO valdymo priežiūros komitetas šiam prašymui pritarė“, - rašoma kreipimesi.
Sujudus visuomeninėms organizacijoms, Aplinkos ministras priėmė sprendimą neleisti Vėžaičiuose atlikti eksperimentų su genetiškai modifikuotais rapsais, į kurių genomą įterptas dumblių genas, koduojantis ilgos grandinės polinesočiųjų rūgščių gamybą.
„Nors ministras turėjo laiko iki šio mėnesio vidurio, sprendimas priimtas likus dienai iki piketo ir konferencijos apie GMO. Mes labai teigiamai vertiname tokį sprendimą. Tai rodo, jog visuomenės nuomonė turi svorį, - DELFI sakė Lietuvos žaliųjų judėjimo tarybos narys Andrėjus Gaidamavičius.
Kompanijų biudžetai didesni už Lietuvos
Pikete dalyvavę Seimo nariai užsiminė, jog GMO plėtra suinteresuotos kompanijos grasina Lietuvai sankcijomis. A.Gaidamavičiaus įsitikinimu, „Basf“ mums jokiomis sankcijomis grasinti negali, nes „tie rapsai nėra leidžiamų auginti Europos Sąjungos valstybėse veislių sąraše“.
Žalieji prognozuoja, jog kompanijos aktyviai gins savo interesus ir „ši kova truks ilgai“.
„GMO plotų plėtra suinteresuotų kompanijų metiniai biudžetai didesni už Lietuvos. Taip kad turime labai rimtą priešą. Kompanijų lobistai veikia aukščiausiu lygiu, net Europos Komisijoje. Kai kurios Vyriausybės pasiduoda, ypatingai trečiojo pasaulio šalyse, kur su žmonėmis lengviau sutarti. Aišku, didžiausią spaudimą patiria valdininkai – tie, kurie priima sprendimus“, - pripažino A.Gaidamavičius.
Ekologinės žemdirbystės entuziastai DELFI piktinosi, jog daugiausia GMO šalininkų ministerijose, kurių paskirtis rūpintis aplinka ir sveikata. Žaliųjų judėjimo atstovas apgailestavo, jog dėl GMO Lietuvoje kol kas vyrauja „susitaikėliška pozicija, neva vis viena nepavyks tų kompanijų išvengti, nes jos stipresnės“.
„Valdininkai mano, kad jeigu mes tų kompanijų neįsileisime geruoju, jos imsis griežtesnių veiksmų, tarkime, į gerą sėklą pradės maišyti genetiškai modifikuotą, kad būtų užkratas ir tokiu būdu genetiškai modifikuoti organizmai galėtų išplisti“, - komentavo A.Gaidamavičius.
Anot jo, netgi tokiu būdu paplitę aplinkoje, GMO lieka kompanijų nuosavybe, tad už genetiškai modifikuotų produktų auginimą joms reikia mokėti mokesčius. „Mūsų valdininkai mano, kad dėl to su kompanijomis reikia tartis geruoju. Tačiau jei yra grasinama, tai reikėtų interpretuoti kaip šantažą“, - sakė Žaliųjų atstovas.
GMO kritikai rizikuoja karjera
Piketo dalyviai pabrėžė, jog Europoje atlikta pakankamai eksperimentų, bet jų rezultatų negalima laikyti patikimais, nes tyrimus atlieka tos pačios kompanijos, kurios kuria GMO.
„Nei visuomenė, nei specialistai nesužinos apie konkrečių GMO neigiamą įtaką aplinkai, žmonėms, nes genetiškai modifikuoti organizmai yra užpatentuoti ir saugomi intelektinės nuosavybės teise“, - rašoma kreipimesi į šalies vadovus.
Kaip pasakojo A.Gaidamavičius, nepriklausomi mokslininkai be kompanijų sutikimo negali savarankiškai atlikti tyrimų. Mokslininkai, kurie tam ryžtasi, atleidžiami iš darbo arba kitaip su jais susidorojama.
1998 metais vengrų kilmės mokslininkas Arpadas Puštai nustatė, kad genetiškai modifikuotomis bulvėmis šertoms žiurkėms sumažėjo plaučių, širdies ir smegenų masė, susilpnėjo jų imuninė sistema.
Praėjus 2 dienoms po jo interviu televizijoje, A.Puštai buvo atleistas iš darbo, jam uždrausta skelbti savo genetinių tyrimų rezultatus, nutraukta jo vadovaujamų tyrimų programa.
Tikslas - ne didesnis derlius
Vėliau 13 šalių mokslininkų grupė pakartojo A.Puštai eksperimentus ir priėję panašių išvadų kreipėsi į Jungtinės Karalystės universitetą, kuriame dirbo vengrų kilmės mokslininkas, kad būtų leista jam tęsti darbą.
Pažymėtina tai, kad „Rowet institutas, kuriame dirbo A.Puštai, buvo finansuojamas galingos JAV kompanijos „Monsanto“, kuri pirmauja maisto su GMO gamyboje ir kaip tik planuoja pradėti tyrimus Lietuvoje.
Kaip DELFI pasakojo A.Gaidamavičius, kompanija „Monsanto“ – buvusi didžiausia DDT (dusto) gamintoja JAV, kurio neigiamas poveikis paaiškėjo tik po 30 metų, dabar yra didžiausia pesticido „Roundup“ gamintoja. „Kas gali pasakyti, kad dar po 30 metų neišaiškės neigiamas „Roundap“ poveikis?“, - klausė Žaliųjų atstovas.
Pasak jo, tikrasis genetiškai modifikuotų sojų bei šiam pesticidui atsparių kukurūzų auginimo tikslas - padidinti ne derlių, bet pesticidų apyvartą. Deja, kaip rodė televizija, Dotnuvoje jau stovi amerikiečių įranga, skirta eksperimentams su „Monsanto“ kukurūzais „Roundup Ready“. Tarsi kompanija iš anksto žinotų, kad Lietuvos valdžios institucijų sprendimas bus teigiamas.
