A. Einšteino numatytos 1916 m. gravitacijos bangos yra erdvėlaikio išlinkimo raibuliai, sklindantys iš pačių energingiausių visatos įvykių, tokių, kaip žvaigždžių sprogimai ar juodųjų bedugnių susiliejimai.
Žinote tuos kosmoso atvaizdus su dengiančiu viską milžinišku, išlenktu tinkleliu? Taip vaizduojame gravitacijos bangų veikimą. Manoma, kad jos radosi per Didįjį sprogimą prieš 13,8 milijardus metų, ir kaip raibuliai nuo ežeran įmesto akmens, gravitacijos bangos neša katastrofinių įvykių energiją per visatą kaip gravitacinį spinduliavimą.
Pagal Einšteino Bendrąją reliatyvumo teoriją, gravitacijos bangos paaiškina, kaip masė visatoje keičia erdvės formą. Dėl gravitacinių bangų erdvėlaikis šalia masyvių objektų gali išlinkti ir šis išlinkimas gali sklisti erdve, panašiai kaip seisminės bangos sklinda Žemės pluta.
Problema su gravitacinėmis bangomis iki šiol buvo ta, kad niekam nebuvo pavykę jų stebėti tiesiogiai. Viskas, ką žinome apie šį fundamentalų visatą keičiantį veiksnį, yra iš netiesioginių stebėjimų to, kas, mūsų manymu, yra gravitacijos bangų poveikis įvairiems erdvės objektams. Taip yra, nes kosmosas yra milžiniškas, ir net pačių galingiausių sprogimų poveikis atskirai žvaigždei, planetai ar žmogui yra neįtikėtinai mažas, kaip Maddie Stone paaiškina „Gizmodo“.
„Turint omeny visą gravitacinių bangų kūrimui sunaudojamą energiją, patys erdvėlaikio raibuliai yra neįtikėtinai silpni,“ – sako ji.
„Fizikų skaičiavimais, gravitacinėms bangoms pasiekus Žemę, jų amplitudė būna milijardosios atomo skersmens dalies eilės. Jų išmatavimui reikia neišpasakytai tikslių instrumentų aplinkoje visiškai be trikdžių, ir dar visai neseniai mūsų turimais jutikliais to atlikti negalėjome.“ Bet gal LIGO galėjo.
Ši antžeminė observatorija Louisianoje neseniai paleido pirmąjį pasaulyje kosminį gravitacinių bangų detektorių LISA Pathfinder, ir bendro dviejų prietaisų pajėgumo gali pakakti užfiksuoti mažiausius erdvėlaikio raibulius.
Mokslininkai dirbantys šioje observatorijoje ketvirtadienį skelbia spaudos konferenciją. Jos kvietime nėra detalių, kurios leistų nuspėti, apie ką kalbės mokslininkai. Tvirtinama, kad tai bus gana paprastas kasdienis renginys, kuriame nebus pranešta nieko ypatingo.
Visai kaip galvoti verčia anksčiau socialiniuose tinkluose pasirodžiusios mokslininkų užuominos: jos leidžia tikėtis ypatingų žinių. Jei spėlionės, kad gravitacinės bangos užfiksuotos, pasitvirtins, tai gali tapti atradimu, vertu Nobelio premijos.
