„Moteris buvo palaidota Amarnos Šiaurėje, dykumoje esančiose kapinėse“, – sakė Anna Stevens iš Kembridžo universiteto Archeologijos departamento. Kapavietėje yra keletas laidojimo šachtų, kapų duobių. Pagal papildomus archeologinius radinius mokslininkai apskaičiavo, kad moteris, kuriai priklausė aukso papuošalai, buvo palaidota maždaug 1550-1292 m. pr. m. e.

Tell el-Amarna vietovėje aptikti senovės Egipto elitui priklausiusios moters aukso dirbiniai. Ministry of Tourism and Antiquities/Scanpix nuotr.
Tell el-Amarna vietovėje aptikti senovės Egipto elitui priklausiusios moters aukso dirbiniai. Ministry of Tourism and Antiquities/Scanpix nuotr.

Anot archeologų, šis Egipto laikmetis buvo intriguojantis – šalį tuo metu valdė Achenatenas (Echnatonas), dar žinomas kaip Amenhotepas IV.

Nors jo reputaciją istorijos tėkmėje užgožė jo sūnus Tutanchamonas, Achnatonas savo laiku buvo liūdnai pagarsėjęs. Taip nutiko todėl, kad jis atmetė tradicinį egiptiečių dievų panteoną ir išrinko vieną naują dievybę – saulės dievą Ateną.

„Achnatono religinės reformos nebuvo visiškai naujos. Vis dėlto tai, kad jis atsisakė kitų dievybių kulto, žymi tradicijų nutraukimą“, – pranešime aiškino Londono universitetinio koledžo Petrie muziejus.

Tell el-Amarna vietovėje aptikti senovės Egipto elitui priklausiusios moters aukso dirbiniai. Ministry of Tourism and Antiquities/Scanpix nuotr.

Šis perversmas Egipto visuomenei nebuvo priimtinas. Tai žymi faktas, kad po Achnatono mirties jo sostinė buvo apleista, o šalis grįžo prie įvairių dievų garbinimo, be to, buvo atkurtos senosios šventyklos, o daugumą saulės dievui Atenui skirtų paminklų nugriauti įsakė vėlesni faraonai.

Ypatingi ženklai

Vietovėje aptiktas moters kapas buvo ypatingas – ženklai ir aptikti radiniai simbolizavo jos svarbą. Moters kūnas atkastas Amarnos kilmingųjų kapinėse – čia buvo laidojami visuomenės elito atstovai.

Tell el-Amarna vietovėje aptikti senovės Egipto elitui priklausiusios moters aukso dirbiniai. Ministry of Tourism and Antiquities/Scanpix nuotr.
Tell el-Amarna vietovėje aptikti senovės Egipto elitui priklausiusios moters aukso dirbiniai. Ministry of Tourism and Antiquities/Scanpix nuotr.

Be to, moteris palaidota su įvairiais aukso papuošalais, juvelyriniais dirbiniais, pavyzdžiui, žiedlapių formos aukso grandinėle, aukso žiedais ir kt.

Ant kelių žiedų buvo išraižyti gieroglifai ir vardas „TAWI“, kuris reiškia „dviejų žemių ponią“. Anot archeologų, tai galėtų reikšiti Aukštutinę ir Žemutinę žemes, kurios kartu sudarė Egipto karalystę.

Kitame žiede pavaizduotas dievas Besas, kuris kartu su savo moteriškuoju atitikmeniu Beset buvo garbinamas kaip namų, motinų ir vaikų globėjas, gimdymo dievas. Tikėtina, kad tai buvo tarsi talismanas, kuris turėjo apsaugoti žmones nuo įvairių pavojų ir negandų.

Šį archeologinį radinį aptiko Armanos projekto mokslininkai iš Egipto turizmo ir antikvarinių vertybių ministerijos ir Kembridžo universiteto. Archeologai šioje vietovėje aktyviai dirba nuo 2005 metų.

Tell el-Amarna vietovėje aptikti senovės Egipto elitui priklausiusios moters aukso dirbiniai. Ministry of Tourism and Antiquities/Scanpix nuotr.
Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (1)