Antrojo pasaulinio karo pabaigoje, per kelias 1945-ųjų kovo mėnesio dienas Vokietijos Vestfalijos ir Lipės regione naciai sugebėjo nužudyti 208 lenkų ir rusų tautybių žmones, uždarytus priverstinio darbo stovyklose, rašoma livescience.com.
Apie žudynes liudijančių ženklų archeologai ieškojo trijose kaimo vietovėse: netoli Varšteino, Sutropo ir Eversbergo. Visuomenę su aptiktais radiniais jie supažindino kovo 8 d.
Daugiausia radinių, esą, pavyko iškasti netoli Varšteino miesto esančiame Langenbacho klonyje. Toje vietoje į mišką buvo nuvaryta 60 moterų, 10 vyrų ir vienas vaikas. Jiems buvo pasakyta, kad vyks į kitą darbo stovyklą. Deja, jų laukė tik mirtis sušaudant. Sprendžiant iš po mišką besimėtančių šovinių, akivaizdu, kad kai kurie kaliniai stengėsi išvengti sušaudymo, pabėgti. Daugelis šioje vietoje aptiktų radinių – asmeniniai daiktai, palaidoti kartu su aukomis, pvz., lenkiška maldaknygė ir žodynėlis, įvairiaspalvės sagos, karoliukai, batai...
Panašius dalykus liudijo ir netoli Eversbergo aptikti daiktai. Vokiečiai granatomis čia išsprogdino didžiulę duobę ir sušaudė dar 79 priverstinio darbo stovyklos kalinius, tarp jų – vienas vaikas. Šalia Sutropo kitataučiai darbininkai buvo priversti iškasti griovius, kuriuose vėliau 57 iš jų buvo palaidoti.
Naciai visaip stengėsi nuslėpti šiose vietose vykdytus nusikaltimus. Vos po kelių savaičių regioną išlaisvino amerikiečių pajėgos. Sutrope jie nurodė vokiečių tautybės miestelėnams iškasti mirusiuosius ir palaidoti jų kūnus normaliose kapinėse.
Tyrinėjimai buvo vykdomi ir Eversberge bei Varšteine. Deja, daugelio žuvusiųjų tapatybės tebėra neišaiškintos. Tik 14 nacių aukų vardai yra žinomi.
Archeologinius kasinėjumus suorganizavusios grupės „Landschaftsverband Westfalen-Lippe“ direktorius Matthiasas Lobas išplatintame pranešime nurodė, kad radiniai yra reikšmingas priminimas apie Antrojo pasaulinio karo metų siaubą. Jis taip pat pridūrė, kad Vokietijoje galima pastebėti nacių nusikaltimų sumenkinimo ir net neigimo tendenciją, tačiau vykdytos žudynės kaip tik ir yra pavyzdžiai tos istorijos, kurią būtina pripažinti.
M. Lobas veikiausiai norėjo atsakyti į Alexanderio Gaulando, vieno iš kraštutinės dešiniosios Vokietijos partijos „Alternatyva Vokietijai“ (AfD) lyderių, pernai pareikštą nuomonę, kad „Hitleris ir naciai tėra grynas menkniekis tūkstančio metų sėkmingos Vokietijos istorijos kontekste“.
