Šie ginklai buvo tarp 500 artefaktų, rastų kasimvietėje jotvingių kapavietėje, kurios amžius – maždaug tūkstantis metų, rašo archaeology-world.com.
Baltų genčių grupė jotvingiai pasižymėjo kultūriniais ryšiais su lietuviais ir prūsais.
Žemės plotus, dabar priklausančius Lenkijai, Lietuvai ir Baltarusijai, užėmę jotvingiai kalbėjo kalba, kuri buvo panaši į senąją prūsų. Tačiau laikui bėgant jotvingiai įsiliejo į didesnes juos supusias slavų ir germanų grupes.
Jotvingiai garsėjo kariavimo kultūra, jie buvo laikomi gerais kariais ir medžiotojais.
Naujasis atradimas, kurį archeologai pavadino „didžiausiu viduramžių jotvingių kapinynu“, padeda istorikams įgyti naujos informacijos apie seniai išnykusiai grupei priklausiusius žmones.
„Ši teritorija labai gerai mena jotvingių kultūrą ir ritualus“, – sako Suvalkų apskrities muziejaus archeologas Ježis Siemaško.
„Aptikti artefaktus ir prie jų prieiti buvo gan lengva, nes jie gulėjo maždaug 20–30 gylio sluoksnyje po žemės paviršiumi. Šiose vietovėse jotvingiai gyveno ankstyvaisiais viduramžiais – maždaug nuo XI iki XIII amžiaus. Tai buvo labai neįprasta laidojimo vieta: kremuotų žmonių palaikai buvo laidojami drauge su mirusiajam skirtomis dovanomis“, – pridūrė archeologas.
Tačiau archeologų džiaugsmą dėl radinio aptemdė faktas, kad šioje vietoje pirmi atsidūrė lobių medžiotojai ir pavogė apie tūkstantį artefaktų, nepaisant to, jo tokie veiksmai yra nelegalūs ir dėl jų gali grėsti iki dešimties metų kalėjimo.
Dabar radinių teritorija yra saugoma ir laikoma paslaptyje – tokiu būdu norima išvengti galimo apiplėšimo.
