aA
1995-ųjų metų „Vandens pasaulyje" dėl klimato kaitos ištirpsta ašigalių ledynai, vandens lygis Žemėje pakyla 7620 metrų ir panardina kontinentus pasauliniame okeane. Tai smagi ir unikali apokalipsės prielaida. Be to, visiškai nepagrįsta mokslu.
Arkties vandenynas
Arkties vandenynas
© Sputnik / Scanpix

Dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų, dabartiniais vertinimais, iki 2100 metų jūros lygis gali pakilti pustrečio metro. Net jei ištirptų visi Antarktidos ledynai, jūros lygis pakiltų vos 18 metrų.

Žinoma, net ir kuklus jūros lygio pakilimas išguis iš namų šimtus milijonų pakrančių zonų gyventojų, padidins pražūtingų audrų antplūdžių riziką ir sūriu vandeniu sunaikins ekosistemas ir žemės ūkio naudmenas. O kur dar vandenynų rūgštėjimas ir deguonies juose mažėjimas. Gal gyvenimas trimaranuose ir pirotechniški jūrų mūšiai nebūtų taip jau blogai.

Bet jei Holivudas norėtų pasitarnauti savo postapokaliptiniu kūriniu, galėtų perdirbinio veiksmą nukelti 3,2 milijardais metų praeitin.

Priešapokaliptinis vandens pasaulis

Šio mėnesio Nature Geoscience publikuotame tyrime keliama prielaida, kad Žemę kadaise galėjo dengti pasaulinis vandenynas. Kadangi tuo metu sausumos buvo mažai ar ir visai nebuvo, šis mūsų planetos istorijos periodas galėjo rimtai paveikti gyvybės radimąsi.

Bendraautoriai – Kolorado valstijos universiteto Boulderyje geologijos fakulteto asoc. prof. Boswell Wing ir Ajovos valstijos universiteto geologijos mokslų ir atmosferos asoc. prof. Benjamin Johnson, – savo tyrimą pradėjo, norėdami išmatuoti senovinės Žemės temperatūrą.

Tam jie nuvyko į Panorama apygardą Šiaurės Vakarų Australjoje. Šioje geologinėje radimvietėje esama Archėjo epochos vandenyninės plutos, kur cheminės dugno nuosėdos išliko senovinėse hidroterminėse versmėse, kadaise filtravusiose dar jauno okeano vandenį.

„Iš tiesų seno okeano vandens pavyzdžių nėra, tačiau yra uolienų, kurias tas vanduo paveikė ir šios sąveikos pėdsakai išliko", – rašo Johnsonas. Tyrimui jie paėmė daugiau nei 100 uolienų mėginių – šį procesą Johnsonas prilygina „kavos tirščių analizavimu, siekiant surinkti informaciją apie per jas tekėjusį vandenį.“

Panaudodami savo bandinius ir esamų duomenų bibliotekas, Wingas ir Johnsonas sukūrė deguonies izotopų ir temperatūrų tinklelį.

Izotopai yra cheminių elementų variantai. Juose tiek pat protonų, kaip ir pagrindiniame elemente, tačiau skirtingas skaičius neutronų. Jie gali išlikti senovinėse uolienuose, kur mokslininkai gali juos aptikti. Lygindami „sunkiųjų“ ir „lengvųjų“ izotopų santykį, geologai gali nusakyti tokį santykį lėmusias aplinkos sąlygas.

Blyškus melsvesnis taškas

Johnsono ir Wingo duomenys parodė, kad Archėjo vandenyne deguonies-18 izotopo (¹⁸O) buvo maždaug 4 proc. daugiau nei dabar.

Nors skirtumas neatrodo didelis, šių „sunkių“ izotopų gausa reiškia kai ką svarbaus, nes jie „pajaučia“ žemę. Žemynai pasiima ¹⁸O iš vandens, kuris sunkiasi per molingą dirvą, taip šalindami šiuos izotopus iš okeanų.

Tyrėjai iškėlė mintį, kad didesnę ¹⁸O dalį lėmė tai, kad žemynų paprasčiausiai nebuvo. Nors Žemėje sausumos plotelių galėjo būti, tačiau jie būtų buvę maži ir išsimėtę toli vienas nuo kito. Randantis didesniems sausumos plotams, dėl orų ir kitų vandens ir uolienų sąveiką lemiančių faktorių, ¹⁸O sumažėjo iki dabartinio lygio.

„Mūsų darbe netvirtinama, kad iš vandenynų negalėjo kyšoti mažučiai mikrokontinenta. Tiesiog nemanome, kad vyko toks pasaulinio masto kontinentinių dirvų formavimasis, kaip dabar“, – sako Wingas.

Jei šiuos tyrimus parems ir būsimos studijos, šis Žemės praeities aspektas gali pakeisti supratimą apie tai, kaip mūsų mylimame mėlyname taške atsirado gyvybė.

Ilgai diskutuojama, ar gyvybė prasidėjo vandenyne ar gėlo vandens ekosistemose sausumoje. Ankstyviausios žinomos gyvybės formos buvomikrobai, ir sprendžiant iš fosilijų, jos radosi bent prieš 3,7 milijardus metų. Bet kadangi gyvybė gali vystytis tik sau tinkamoje aplinkoje, žemės trūkumas vėl šį ginčą įžiebtų.

„Nesant žemynų ir sausumos virš jūros lygio, pati pirmoji ekosistema turėjo vystytis okeane,“ sako Johnsonas.

Bet Wingo ir Johnsono teorija kol kas yra tik hipotezė. Jie pripažįsta, kad okeaną praturtinti ¹⁸O izotopu galėjo ir šiltesni vandenys.

Siekdami patikrinti savo hipotezę, tyrėjai planuoja kitose radimvietėse surinkti jaunesnių uolienų pavyzdžių. Taip jie tikisi nustatyti, kada vandenynų mėlyje pasirodė didelės sausumos masės.

Žemės kūdikystės užrašus stengiasi užpildyti ir kiti tyrėjai. Išmatavę geležies izotopus, Kopenhagos universiteto mokslininkai neseniai iškėlė idėją, kad proto-Žemė galėjo susiformuoti vos per penkis milijonus metų. Kitame tyrime, publikuotame Journal of Geophysical Research, keliama idėja, kad Žemės vandens susidarymui būtinas vandenilis galėjo rastis iš mūsų pradinio protoplanetinio ūko.

„Šios žinių spragos užpildymas išties svarbus“, – pažymėjo Johnsonas.

Parengta pagal Kevin Dickinson, bigthink.com

www.technologijos.lt
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(22 žmonės įvertino)
4.1818

Pora bandė nuplaukti į pasaulio kraštą ir įrodyti, kad Žemė plokščia: viskas klojosi ne taip, kaip planavo (6)

Jei Žemė būtų plokščia, kaip teigia šios keistos teorijos šalininkai, tai būtų nepaprastai...

Archeologai atkapstė žiaurią istoriją: belaisvius suvalgė, o po to sulaukė siaubingo keršto (11)

1520 metais dabartinės Meksikos teritorijoje esančio Zultépeco miesto gyventojai užpuolė ispanų...

Vienas skambutis ir prasideda branduolinis karas: tikroji JAV prezidentą visur lydinčio lagaminėlio istorija (47)

Tai – viduramžių karūnos ir skeptro atitikmuo – aukščiausios valdžios simbolis. Vyriausiasis...

Lietuviai ir toliau dalijasi sąmokslo teorijomis: įtikėjo melu, kad vakcinacija yra genocido įrankis (203)

Prieš skiepus priešiškai nusiteikę asmenys ir toliau dalinasi klaidinga informacija apie vakcinas...

10 žmogui nuodingiausių medžiagų: vienoms užtenka vos kelių miligramų nužudyti, kitas leidžiamės savo noru (12)

Įvairūs chemikalai yra labai paplitę aplinkoje. Nors dauguma yra visiškai nepavojingi ar net...

Top naujienos

Kartu su karantinu Vyriausybei iki vasario 28 d. siūloma pratęsti ir judėjimo ribojimus (474)

Vyriausybė trečiadienį turės apsispręsti ne tik dėl karantino pratęsimo iki pat pavasario....

Nuo COVID-19 mirė jaunas marijampolietis: jo ligos aplinkybės specialistams kelia klausimų (61)

Kauno klinikose antradienio naktį užgeso jauno Marijampolės miesto gyventojo gyvybė.

Lietuvoje ruošia būdą investuoti kitaip – mokesčių nebūtų iki išsiimant sukauptą sumą (35)

Lietuvoje vėl keliamos diskusijos dėl galimybės pasiūlyti naujas investicines sąskaitas, kurioje...

Rekordinė para: daugiausiai pranešimų dėl sniego sukeltų nelaimių sulaukta iš trijų šalies rajonų kokių orų tikėtis toliau? (24)

Vis dar stebime besitęsiantį snygį. Daugiausiai pranešimų apie itin didelio sniego sukeltas...

Verslas sulauks didesnės paramos – aiškėja, kokios priemonės bus taikomos antruoju pagalbos paketu (4)

Šiuo metu derinamas 150 mln. Eur vertės antrojo pagalbos verslui paketas, jis startuos vasario...

Nauji koronaviruso protrūkiai Lietuvoje: didžiausią nerimą kelia situacija keliose įmonėse ir miestuose (34)

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) informuoja apie per praėjusią parą Lietuvoje...

Patvirtintas pirmas tūkstantis įmonių, kurias netrukus pasieks subsidijos (4)

Ekonomikos ir inovacijų viceministras Vincas Jurgutis , pristatydamas praėjusią savaitę...

Prevencija nepadėjo: nuo sniego subliuško futbolo maniežo kupolas Pilaitėje (64)

Lietuvą užgriuvusi sniego banga žalos padarė ir naujai sostinės sporto infrastruktūrai.

Kinijoje moteriai skirti metai kalėjimo už tai, kad ji nuslėpė COVID-19 simptomus

Kinijoje moteris nuteista vienerių metų kalėjimo bausme už tai, kad prieš skrydį lėktuvu...

Seime – masinis algų kėlimas: kai kurios algos per mėnesį kils keliais šimtais eurų papildyta (753)

Seimo valdyba sausį atšaukė keletą buvusių savo sprendimų ir atvėrė kelią gerokai didinti...