Po žudynių kūnai dešimtimis buvo verčiami į bendras duobes. Aukų tapatybės neskelbtos, tačiau mokslininkams iš Maskvos fizikos ir technologijų instituto, pasitelkus genetinę kapavietėje rastų palaikų analizę, pavyko nustatyti, kad trys mirusieji – dvi moteris ir jaunas vyras – buvo artimi giminaičiai: motina, jos dukra ir jos anūkas.
Vyriausiai iš aukų buvo mažiausiai 55 metai, jo dukrai galėjo būti nuo 30 iki 40 metų, o anūkui – ne daugiau nei 20 metų. Kapas, kur rasti šeimos nariai – viena iš devynių mirties duobių, aptiktų Jaroslavlyje. Visose duobėse buvo palaidota daugiau nei 300 palaikų, teigia mokslininkai, savo tyrimo išvadas pristatę rugpjūčio 26-28 dienomis Maskvoje vykusiame renginyje.
Dar prieš atlikę kaulų analizę, antropologai kėlė hipotezę, kad minėtieji trys asmenys gali būti susiję: visų trijų kaukolės turėjo bendrų bruožų, visi skeletai turėjo įgimtą stuburo defektą spina bifida – tai paveldimas stuburo raidos sutrikimas.
Skelbiama, kad visi trys šeimos nariai buvo aptikti kapavietėje, kurioje iš viso rasta 15 kūnų. Ji iškasta senamiesčio citadelės teritorijoje. Nors per miesto užėmimo operaciją kone viskas objektas buvo paverstas pelenais, išlikę pastatai ir artefaktai leidžia daryti išvadą, jog ten kažkada gyveno pasiturintys žmonės.
Įrodymų, kad minėtoji šeima gyveno turtingai, pateikia ir jų dantų būklė. Palaikų analizė atskleidė, jog pastarųjų trijų asmenų dantys buvo žymiai labiau sugedę nei kitų miesto gyventojų, o tai leidžia daryti išvadą, jog jie greičiausiai dažniau valgė medų ir cukrų – tai ne kas kita, o ypatingo statuso visuomenėje įrodymas.
Genetinė analizė taip pat atvedė prie galimai ketvirto tos pačios šeimos nario – giminaičio iš motinos pusės, palaidoto netoliese, sako mokslininkai.
Kraujo upės
2005-2006 metais Jaroslavlyje vykdyti kasinėjimo darbai padėjo nustatyti, jog žudynės mieste vyko 1238 metų vasarį. Žmonių palaikuose aptiktos lervos ir jų išsivystymo lygis ekspertams leido prieiti išvados, jog musės savo kiaušinėlius juose padėjo šiltu oru. Ekspertai spėjo, jog nužudytųjų palaikai kelis mėnesius galėjo tiesiog pragulėti, o palaidoti buvo vėliau.
„Tie žmonės buvo išžudyti, jų kūnai palikti gulėti likimo valiai“, – sako Rusijos mokslų akademijos archeologijos instituto vadovo pavaduotoja ir Jaroslavlio kasinėjimų projekto vadovė Asja Engovatova.
„Balandį arba gegužę musės palaikuose ėmė daugintis, o gegužės pabaigoje ar birželio pradžioje lavonai pagaliau buvo palaidoti sklype iškastoje duobėje. Greičiausiai jie palaidoti ten, kur ir gyveno“, – sako A. Engovatova.
Mongolų armija įsiveržė į Rusiją ir nusiaubė Jaroslavlį XIII amžiaus pradžioje, jai vadovavo Batijus – Aukso ordos įkūrėjas ir Čingischano anūkas. Nors mokslininkai ir tvirtina, kad Aukso orda Rusijos teritorijas prisijungė taikiai, Jaroslavlyje atlikti kasinėjimai pateikia įrodymų, jog galėjo būti priešingai.
Tai, jog Jaroslavlyje vyko itin žiaurūs dalykai, įrodo paskubomis palaidoti brutaliai nužudytų žmonių palaikai: aukos sulaužytos kaulais, smarkiai apdegusios. Kai mongolai džiaugėsi pagaliau parklupdę minėtąjį rusų miestą, Jaroslavlyje tekėjo kraujo upės.
„Batijaus žygis tapo skaudžia valstybinio masto tragedija, savo mastu pranokusi bet kokį iki tol matytą žiaurumą. Ne veltui šie įvykiai užsitarnavo sau vietą Rusijos folklore“, – pridūrė ekspertė.
