Tokį atradimą neseniai padarė mokslininkai, analizavę duomenis iš Radijo tyrimų stoties Diton Parke, netoli Slau miesto Anglijoje. Reguliarūs jonosferos matavimai čia buvo atliekami nuo 1933 iki 1996 metų. Tai buvo „ilgiausiai pasaulyje vykdyti jonosferos matavimai“, pažymima mokslinio tyrimo išvadose, kurios neseniai buvo paskelbtos žurnale „Annales Geophysicae“.
„Tuomet jie nesuvokė, kad tuose jonosferos įrašuose iš tiesų matomi karo ženklai“, – sakė tyrimo autorius, Redingo universiteto kosmoso ir atmosferinės fizikos profesorius Chrisas Scottas.
Mokslininkai nusprendė savo tyrimo metu visą dėmesį sutelkti į didžiuosius sąjungininkų pajėgų ir Britanijos karališkųjų oro pajėgų vykdytus Vokietijos miestų bombardavimus 1943–1945 metais, o ne į vokiečių kiek anksčiau įvykdytą Londono bombardavimą. Taip nuspręsta buvo todėl, kad Londonas buvo bombarduojamas nuo 1940 metų rugsėjo iki 1941 metų gegužės, kas reiškė, kad analizuojant šiuos duomenis būtų buvę sunkiau atskirti bombardavimų poveikį nuo sezoninių pokyčių dėl Saulės judėjimo, kuris taip pat gali paveikti jonosferą.
Be to, dvimotoriai vokiečių karinių oro pajėgų lėktuvai negalėjo skraidinti gerokai didesnių bombų, kurias skraidino sąjungininkai savo keturmotoriais lėktuvais. Pavyzdžiui, vokiečiai galėjo skraidinti maždaug 4400 svarų svorio bombų, o sąjungininkų lėktuvai galėjo skraidinti bombas, kurios svoris svyravo nuo 12 tūkst. iki 22 tūkst. svarų.
Sąjungininkai Vokietijos miestus bombardavo intensyviau, trumpiau ir dienos metu. Minėti mokslininkai palygino duomenis iš Radijo tyrimų stoties su informacija apie 152 sąjungininkų įvykdytus antskrydžius.
Jonosferoje Saulės spinduliai susiduria su dujomis ir skyla į elektronus ir jonus. Mokslininkai nustatė, kad smūgio bangos, kurias sukeldavo bombos Žemės paviršiuje, galėjo pasiekti jonosferą virš 621 mylios (beveik tūkstančio kilometrų). Smūgio banga įkaitindavo viršutinę atmosferą ir ją susilpnindavo. Tuo metu joje sumažėdavo elektronų kiekis. Šis poveikis trukdavo maždaug 24 valandas. Kadangi apie jonosferą žinoma gana nedaug, sunku pasakyti, kokį poveikį tai turėjo žmonėms ar Žemei.
Jonosferai poveikį gali turėti Saulės veikla kosmose. Tačiau Žemėje vykstančios audros su perkūnija ir kiti gamtos reiškiniai taip pat turi jai poveikį. Tačiau jonosfera nuolat keičiasi. Štai kodėl vykdoma tiek daug misijų jai ištirti.
„Per karą sugriautos Europos vaizdai yra ilgalaikis priminimas, kokį poveikį gali daryti žmogaus sukelti sprogimai, – sakė Ch. Scottas. – Tačiau iki šiol nebuvo žinoma apie šių bombų poveikį Žemės atmosferai. Tiesiog neįtikėtina, kaip žmogaus sukeltų sprogimų raibuliai gali turėti poveikį kosmoso pakraščiams. Kiekvieno reidu metu buvo išleista energijos, prilygstančios mažiausiai 300-ams žaibo iškrovų. Šis energijos kiekis leido mums suskaičiuoti, kaip Žemės paviršiuje vykę įvykiai gali turėti poveikį jonosferai.“
„Šie duomenis yra tarsi koks mokslinis detektyvas, kuris leidžia mums ne tik pažvelgti, kas vyko Žemėje, bet ir tai, kokį poveikį bombardavimas turėjo kosmoso pakraščiams“, – sakė Redingo universiteto istorikas ir tyrimo bendraautorius Patrickas Majoras.
Šie duomenys taip pat paaiškina ir tai, kodėl nukentėdavo ir bombas skraidinę lėktuvai, nors jie buvo rekomenduojamame aukštyje siekiant išvengti smūgio bangų, kurių poveikis ant žemės buvo gerai žinomas.
Šio tyrimo rezultatai gali padėti mokslininkams sužinoti daugiau apie Žemėje vykstančių įvykių poveikį jonosferai.
„Kadangi mes žinome apie energiją, kuri susidaro per tokius sprogimus, mes galime realiai suskaičiuoti, kiek reikia energijos, kad jonosfera įšiltų“, ir tai galima pritaikyti matuojant bangas, kurias sukelia žemės drebėjimai, ugnikalnių išsiveržimai ir net audros, sakė Ch. Scottas.
Šiuo metu jonosferą tiria dvi NASA misijos – „Gold“ ir „Icon“. Mokslininkai sako, kad šalia kosminės erdvės esanti aplinka yra svarbi, nes ten sklendžia įvairus įrenginiai, kurie yra svarbūs žmonių ryšiams, kaip palydovai, teikiantys informaciją GPS sistemoms ir siunčiantys radijo signalus laivams ir lėktuvams.
